Yra daug Dievą šlovinančių giesmių, maldų... (pvz.: gėrimės tavo didžia garbe, lenkiamės tau...). Kokia prasmė su tokiais pareiškimais kreiptis į Dievą? Ar tai ne daugžodžiavimas - tuščiažodžiavimas?
Tai žmonės siekia išgarsėti, būti žinomais, kad pakiltų hierarchijoje. Pvz.: dainininkai siekia, kad minios juos garbintų, kad žurnalai apie juos rašytų... Čia tokie žemiški dalykai. Žmonių tarpe šlovė tai vertybė. Tačiau kodėl Dievas sužmoginamas, paverčiamas į personažą - garbėtrošką?