Question

Yra daug Dievą šlovinančių giesmių, maldų... (pvz.: gėrimės tavo didžia garbe, lenkiamės tau...). Kokia prasmė su tokiais pareiškimais kreiptis į Dievą? Ar tai ne daugžodžiavimas - tuščiažodžiavimas?

Tai žmonės siekia išgarsėti, būti žinomais, kad pakiltų hierarchijoje. Pvz.: dainininkai siekia, kad minios juos garbintų, kad žurnalai apie juos rašytų... Čia tokie žemiški dalykai. Žmonių tarpe šlovė tai vertybė. Tačiau kodėl Dievas sužmoginamas, paverčiamas į personažą - garbėtrošką?

Comments

Mums, žmonėms, reikia Dievą garbinti, kad liktume teisingame santykyje su Kūrėju. Kiekvieno mūsų siela akimirką buvo Tėvo rankose. Esame Jo vaikai. Gerbiame savo tėvus, davusius mums kūną. O siela kur kas daugiu nei kūnas. Atėjus laikui keliausime į Tėvo Namus. Dievo garbinimas Jam, Dievui, garbės neprideda, nepadaugina. Jis viską turi. Jei negarbiname, nieko iš Dievo neatimame. Tik nuostolį sau pasidarome. Todėl garbinkime Dievą, kad susitikę Jį nepasijustume svetimi. Ne tik garbinkime, dėkokime, atsiprašykime. Lūpomis, širdimi, darbais.

---

Sveiki.
Kaip yra iš tiesų, turbūt tik vienas Dievas gali pasakyti. Bet... Šlovinimo ir dėkojimo giesmės turi savo prasmę: jeigu asmuo bus Dievui dėkingas už kasdienines dovanas gyvenime, jis bus dėkingas ir jį supantiems aplinkiniams. Dievas (net ir Senojo Testamento) nėra garbėtroška. Viską Jis daro su tikslu.

---

Dievui šlovinimas, garbinimas šimtas metų nereikalingas. Jis ir taip žino, kad jis yra kūrėjas, visagalis ir t.t. Tai žmonės nežino arba pamiršta, tad kartais visai nepakenktų sau tai priminti.

Be to savęs nužeminimas bet kokia forma, ar tai būrų Dievo šlovinimas, ar klūpėjimas ant kelių bažnyčioje, ar žodžiai "nesu vertas, kad ateitum į mano širdį" ir t.t. ir pan. padeda mums kovoti su mūsų pačių puikybe, o ji mėgsta pasireikšti pačiose neįtikėčiausiose formose ir vietose. Kad ir nenorėjime šlovinti Dievą. Ją atpažinti yra ne visada lengva, su ja kovoti dar sunkiau, o išvystyti automatinį imunitetą puikybės apraiškoms savyje ar iš saves yra iš viso daug pastangų reikalaujantis menas/darbas. Ir čia labai padeda maldos, Dievo šlovinimai, savo dažnai perdėtų poreikių ribojimas, neatlygintina pagalba kitiems nesitikint už tai gauti kažkokį atlygį ar pliusiuką pries Dievą.

Pabandykit kas dieną bent kartą padėkoti Dievui už šią dieną, už tai, ką turite, pripažinti sau, kad Dievas žino ko jums reikia ir siunčia tai (viskam yra priežastis, tik ne visada mes ją suvokiame) bei pripažinti Jo viršenybę. Tai padės kovoti su puikybe. Ilgianiui tapsite dar geresniu žmogumi. Sėkmės!

---

Nu kažin kam - jis apimtas puikybės. Kam Hitleriui, Stalinui, Mao ir kitiems veikėjams reikėjo, kad juos šlovintų? Puikybės patenkinimui. Na buvo dar vienas momentas - begalinis valdžios troškimas ir noras, kad visi jų bijotų, vien vardą išgirdę drebėtų. Kadangi žmogus sukurtas pagal dievo paveikslą, tai puikybės jausmą ir jo patenkinimo būdus jis taip pat galėjo sužinoti tik iš dievo. Iš esmės žmogus yra labai sudėtingas kompiuteris, kuris veikia gavęs atitinkamą programą - ką į jį įdėsi, jis taip ir veiks. Na ir kiek matau tai dievui labai patinka, kai jo bijoma. Bažnyčia sako, kad mus dievas myli ir nori, kad jam atsakytume tuo pačiu - meile, bet dar negirdėjau, kad meilė galėtų gimti baimėje.

Answer 1

Paskaitykite koks yra Bažnyčios mokymas Jūsų klausimo atžvilgiu.

https://katekizmas.lt/_old/kbk1996p2003/N1924D.html