išpažintis ir jos aplinkybės

Paklausė Agniukas Liepos 30, 2020 Tema: Išpažintis
Garbė Jėzui Kristui.

Katekizme rašoma, kad išpažintis gali būti bloga dėl penitento kaltės (nepasiruošimas, sąmoningai nuslėptos sunkios nuodėmės, melavimas per išpažintį, t.t.) arba dėl nuodėmklausio kaltės (neišgirdo, ką penitentas sakė, nes buvo pavargęs ar prisnūdęs, deramai neišklausinėjo, t.t.). Rašoma, kad penitentas to dažniausiai nė nežino, ir jam nereikia dėl to rūpintis. O kaip yra tuomet, jei kunigas suteikia išrišimą neišklausęs visų penitento nuodėmių (dėl skubėjimo, nuovargio, nesupratęs ar kt.) ir nepaaiškina, kodėl nutraukė prisipažinimą? Ar teisingai galvoju, kad tokia išpažintis ,,skaitosi'' (t.y. jos nereikia pakartoti), jei penitentas savo ruožtu padarė, kas nuo jo priklausė: nuodėmes atidžiai prisiminė ir nuoširdžiai apgailėjo, ryžosi jų, kiek pajėgs, vengti, išpažino, ką spėjo iki nutraukiant, atgailą atliko? O gal nespėtas išpažinti nuodėmes visgi būtina išpažinti dar kartą??

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas B. Gruodžio 14, 2020
Dėl Jūsų išvardintų nuodėmklausio trūkumų išpažintis pasilieka gera ir nuodėmės tikrai atleistos. Jei išpažintis klauso kunigas, kuris toje vietoje ir tuo laiku neturi Bažnyčios įgaliojimų atleisti nuodėmes, jis duodamas išrišimą nusikalstų, tačiau penitentui nuodėmės būtų atleistos ne dėl kunigo įgaliojimų, o dėl to, kad Bažnyčia papildo nesamas kunigo galias. Pats kunigas neturėdamas teisės, bet klausydama išpažinčių (jei ne mirties pavojuje), padarytų nuodėmę. Penitentui nebūtų atleistos nuodėmės tuo atveju, jei atliktų išpažintį iš anksto žinodamas, kad kunigas neturi jurisdikcijos atleisti nuodėmes.
Užduoti Klausimą

Temos


...