Question

juk biblija aiskiai sako kad po mirties nera isgelbejimo. Sis gyvenimas yra galimybe priimti Jezu Kristu kaip savo gelbetoja. Stai cia atsiskleidzia ydomus dalykas. Kai vyksta misios uz mirusyjy esa jis gali buti priimtinas danguje, ar nusiskaistinti ir taip toliau, vienu zodziu isganytas. Cia pamatomas Sv.Misios kai atperkancios misios. Kristaus aukos nebematom, matom apeigas kurios atperka. Ir kitas dalykas sios misios tai pasipelnymo saltinis. Nes daugelis jas uzsako kad prisimintu mirusyjy ir viskas, daugelis netiki. Baznycia nevykdo isganymo, ji jy skelbia, dalinta atpirkimo vaisius. Tikiuosi isamaus atsakymo siuo klausimu.

Answer 1

Katekizmas

1370  Su Kristaus auka vienijasi ne vien čia žemėje esantys Jo nariai, bet ir tie, kurie jau yra dangaus garbėje: eucharistinę auką Bažnyčia aukoja drauge su Švenčiausiąja Mergele Marija, prisimindama ją ir visus šventuosius. Eucharistijos metu Bažnyčia drauge su Marija tarytum stovi kryžiaus papėdėje, susivienijusi su Kristaus auka ir Jo užtariama.

1371  Eucharistinė auka yra aukojama ir už mirusius tikinčiuosius, „kurie yra mirę Kristuje, bet dar ne visiškai nuskaistinti“¹⁹⁶, kad galėtų įžengti į Kristaus šviesą ir ramybę:

Palaidokite tą kūną bet kur. Visiškai juo nesirūpinkite! Vieno jus prašau: vis vien, kur tik jūs būtumėte, prisiminkite mane prie Viešpaties altoriaus.¹⁹⁷

Paskui [anaforoje] meldžiamės už jau užmigusius šventuosius tėvus ir vyskupus, ir bendrai už visus užmigusius pirma mūsų; mes tikime, kad tai duos labai daug naudos sieloms, už kurias maldaujame, esant priešais mus šventai ir didingai aukai. [...] Siųsdami Dievui savo maldas už tuos, kurie yra užmigę, nors ir buvo nusidėję, [...] atnašaujame už mūsų nuodėmes paaukotąjį Kristų, kad žmonėms draugiškas Dievas būtų jiems ir mums maloningas.¹⁹⁸

1372  Šv. Augustinas trumpai ir taikliai išdėstė tą mokymą, raginantį mus kaskart tobuliau dalyvauti mūsų Atpirkėjo aukoje, kurią švenčiame Eucharistijoje:

Visą atpirktąją tautą, tai yra suvienytą šventųjų bendruomenę, kaip visuotinę auką, Dievui paaukojo Vyriausiasis Kunigas, kuris, priėmęs tarno išvaizdą, kentėdamas save paaukojo už mus, kad mes taptume tos iškilios Galvos kūnu. [...] Tokia yra krikščionių auka: „Daugelis esame vienas kūnas Kristuje“ (Rom 12, 5). Bažnyčia be paliovos atkuria šią auką tikintiesiems gerai pažįstamu altoriaus sakramentu, ir darosi akivaizdu, kad tame, ką aukoja, ji pati yra aukojama.¹⁹⁹