reikėtų labai atsargiai daryti apibendrinimus kalbant apie Bibliją. Joje užrašytas laikotarpis (paliekant nuošaly Pr 1-11 skyrius kaip prieš-istorinius) apima mažų mažiausiai porą tūkstančių metų. Dukart tiek kiek egzistuoja Lietuva.
Pabandykite keliais sakiniais aptarti žudymo fenomeną Lietuvoje. Matote?
Su Biblija - dar sunkiau. Todėl norint klausti, reikia gilintis - apie kokį laikotarpį kalbame, kuriuos žudymus (mažų mažiausiai - kurioje Biblijos knygoje aprašomus) norime aptarti ir t.t.
Juolab, kad žudymas Biblijoje yra greičiau "šalutinis" poveikis, nei kuri nors iš pagrindinių temų. Todėl ir pernelyg akylas šios temos nagrinėjimas (paleidžiant iš akių svarbias temas, kurios susipina su žudymo tema), gali nuvesti klystkeliais -
pvz. iki minties, kad Biblija pilna žiaurumo :)
Toks teiginys yra neteisingas. Nes Biblija yra pilna tiesos. o tiesa apima ir žiaurumą. Kalbėti apie žiaurumą praleidžiant tiesos kriterijų - reiškia supainioti perspektyvą, pamesti teisingą žvilgsnį, užakcentuoti tai kas autoriui nebuvo svarbu. Galiausiai tai reiškia - "įskaityti" į tekstą tai ko jame nėra :)
Emz... ir dar vienas svarbus dalykas (nebūtinai tai galioja Jums, tačiau verta pasakyti tiems kurie skaitys atsakymą) - kartais klausimai kyla dar neperskaičius visos Biblijos. Žmonės pradeda, atkeliauja iki Teisėjų knygos ir meta Bibliją šalin, nes tai - "žiauri knyga". Bet tai yra tas pat, kas įsijungti atsitiktinę "Žiedų valdovo" ištrauką, pataikyti į momentą kai moteris nukerta skraidančios pabaisos galvą ir pareikšti: "Šis filmas progaguoja nepagarbą moterims!" :)
Tik perskaičius visą Bibliją įmanoma pradėti svarstyti Dievo santykio su Jo Tauta klausimą. Ir čia darosi aišku, kad reikia klausti ne "Kodėl Jahvė neišnaikino žydų priešų", bet "Ar Jahvė norėjo išnaikinti žydų priešus?"
:)
