faraono elgesys ir nuodėmė

Paklausė Klausimas Vasario 6 Tema: Biblija
Garbė Jėzui Kristui.

Norėčiau Jūsų įžvalgų ir paaiškinimo šioje Šventojo Rašto aprašomoje situacijoje: Išėjimo knygoje, kur aprašomi izraelitų patiriami vargai Egipte bei Viešpaties per Mozę rodomi stebuklai prieš izraelitų išėjimą, ne kartą pabrėžiama, kad Viešpats sukietino faraono širdį, ir dėl to šis atkakliai nenorėjo išleisti izraelitų pagarbinti jų Dievo dykumoje. Plg. ,,Juk aš sukietinau jo širdį ir širdį jo pareigūnų, idant parodyčiau per juos šiuos savo ženklus  ir tu galėtumei papasakoti savo vaikams ir vaikaičiams, kaip aš išjuokiau egiptiečius ir kokius ženklus jiems padariau, – idant ir jūs žinotumėte, kad aš esu VIEŠPATS'' (Iš 10). Bet man kilo klausimas: jei faraonas taip elgėsi paties Viešpaties įkvėptas, tai gal tuomet čia nebuvo faraonui nuodėmė - juk jis taip darė ne savo laisva valia (jis tiesiog neturėjo galios pasipriešinti paties Dievo siųstam širdies sukietinimui)? Bet ar įmanoma, kad Viešpats neleistų žmogui elgtis teisingai ir kreiptų jį į žiaurų ir užsispyrusį elgesį, kad tą žmogų išjuoktų (Iš 10,,kaip aš išjuokiau egiptiečius ir kokius ženklus jiems padariau''), kad tokiu būdu būtų parodoma Dievo galybė? Suabejojau, ar čia teisingai verčiamas tekstas, gal tiksliau būtų sakyti, kad faraoną ne Dievas, bet velnias skatino elgtis neteisingai, šaipytis iš Mozės, engti izraelitus, ignoruoti Mozės prašymus ir Dievo siunčiamus gamtos ženklus bei ligas, o Dievas savo ruožtu įvairiais ženklais įspėdavo ir bausdavo faraoną už tą nepaklusnumą?
Kaip gali būti, kad tas pats Dievas ir laikė faraono širdį sukietintą, ir tuo pačiu baudė faraoną už tą kietumą, t.y. Dievas baudė žmogų už tai, ką tas žmogus darė paties Dievo įkvėptas, o ne savo paties sumanymu?
Užduoti Klausimą

Temos


...