Labas rytas, esu labai jauna ir naivi, man 20 metų, tačiau domiuosi labai siaubo ir pornografijos filmais, vieną vakarą kažkaip pradėjau skaityti apie egzorcizmą ir filmukus, kur apie egzorcizmą kalbėjo A. Valkauskas, skaitydama pamačiau tokią frazę,, atsiduodu piktosiosms jėgoms" paprastai aš jų nesureikšminčiau, bet pastebėjau, kad aš nesąmoningai prisimenu tą frazę ir kažkaip pakartoju, ne balsu, o mintyse, bet nesąmoningai ir man atsirado labai didelis baimės jausmas. Nebemiegu naktį, esu priversta miegoti su mama, jaučiuosi beviltiškai. Seniau mama pasakodavo, kaip ji girdėdavo, kad 3h nakties skambina kažkas į duris, o pažiūrėjus pro skylutę nieko nebūdavo. Vieną naktį išgirdusi skambutį ir pašokusi iš miegų atidarė, nuo tos dienos viskas baigėsi, aš dar tada nebuvau gimusi. Paskui mama prieš mano gimimą mama su kūma buvo pas būrėją, ir mano mamai pasakė, kad laukiasi, o kūmai pasakė, kad gims mergytė, kurią ji labai mylės ir tada gimiau aš. Dar esu girdėjusi, kad močiutė yra dalyvavusi spiritizmo seanse. Žodžiu žinau labai daug šeimos nuodėmių, tačiau į tai gal būt nekreipčiau dėmėsio, bet vakar įvyko labai blogas dalykas, aš vakare maudžiausi, vonioje dažnai mirksėdavo šviesa, tačiau aš to nesureikšmindavau, aišku širdis į kulnus kaip sakoma nusirisdavo, kai sublykčiodavo, bet nesureikšmindavau, bet tą vakarą pradėjo mirkčioti šviesa ir aš pamačiau vonioje užkištą vazoną parneštą iš kapinių, dažnai mama parsineša iš kapinių vazonus, arba žvakides, kad išplautų, esu girdėjusi, kad taip daryti negalima. Žodžiu grįžtant prie temos man prasidėjo labai didelė baimė, aš negaliu miegoti naktį, negaliu užsimerkti ir maldos nepadeda. Jaučiuosi kartais, kad mano mintys būtų ne mano. Į bažnyčią eiti nenoriu, arba pas kunigą irgi nenoriu eiti, gal patartumėte, kaip su tuom kovoti? Tą vakarą kai buvo labai didelės baimės priepuolis rimtai galvojau, kad mane apsėdo velnias, arba aš išprotėjau. Ką daryti? Gal galėčiau pati sau kažkaip padėti be kunigo pagalbos, nelabai noriu sakyti aš savo nuodėmių kunigui, esu pagalvojusi, bet tik pagalvojusi, kai senelis mirė, kad labai noriu jį išsikviesti, mokytojui esu linkėjusi mirties. Turiu labai daug tokių sunkių nuodėmių ištikro, bet į tai nekreipčiau dėmėsio, jeigu ne ta neadekvati baimė, nakties baimė.
