Esu tikintis, del tam tikru priezasciu ir su laiku uzkietintos sirdies del nuodemingo gyvenimo smarkiai nusidejau, patikejau jog esu pasmerktas ir puoliau i nevilti, taip atmesdamas Dievo meile, taciau veliau gailejaus ir ejau ispazinties. Ar nepadariau nuodemes Sventajai Dvasiai? Vis atrodo islieka saves grauzimas ir kaltinimas