KBK rašoma, kad (1795) „Sąžinė yra intymiausia ir slapčiausia vieta žmoguje, jo šventovė, kurioje jis lieka vienas su Dievu ir Jo balsas aidi žmogaus širdyje.“ ir kad pasak šv. Pauliaus, sąžinė tam tikra prasme pastato žmogų priešais Dievo įstatymą, įrašytą žmogaus širdyje, pati tapdama žmogaus „liudytoja“. Kaip tada suprasti sadistus (ne paprastus žmogžudžius, kurie žudo turėdami kažkokį klaidingą įsitikinimą, motyvą), tuos, kurie žudo ir kankina dėl malonumo (kaip Rainiuose) - kaip su jų sąžine? Juk tokiems žmonėms Dievas ją irgi davė? Kodėl jie nejaučia jos poveikio?