Sveiki, neatrandu ramybės, nes "blaškausi" tarp dviejų skirtingų tikėjimų. Domiuosi Krišnos sąmonės keliu jau apie 4m. Skaitau jų šventraščius turiu labai daug knygų...
Retkarčiais sukartoju mantrą. Kartais labai gerai jaučiuosi, šypsausi, linkiu visiems tik gero, tokia ramybė aiškumas... Bet mane slegia/ vargina tas "blaškymasis" . Blaškausi tai prie Krikščionybės bet daugiausia prie Krišnaizmo.
Todėl kad Krikščionybėje :( niekur nėra rašoma apie sielą, karmą, reinkarnaciją kas mano manymu labai svarbu bei kiti dalykai... vedose atrandu labai daug atsakymų kuriuose daug tiesos...
Mano šeima katalikai, aišku nėra labai tikintys, į bažnyčią labai retai gal tik.per didžiąsias šventes ir tai ne visada išeina ir ne visi eina į Bažnyčią..
Aš visados turėdavau ryšį su Dievu, seniau kiekvieną dieną melsdavausi (vakarais). O dabar jeigu kas manęs paklaustų, kas tau yra Kristus, ką jis tau reiškia.? Į šį klausimą neturėčiau atsakymo, nes jaučiu, kad ryšys visai nutrūko.. mano šeima nežino kad esu taip "įsitraukusi" į tą krišnaizmą, nors jame nieko blogo nėra... Tačiau, mane labai slegia ir vargina tas "blaškymasis" tarp dviejų tikėjimų. Nes vienas papildo tuom ko nėra kitame kelyje.
Man Krikščionybė yra labai gražus kelias, bet atsidūriau tokioje kėblioje padėtyje. Būdavo daug kartų kai "mesdavau" tą krišnaizmą, bet po pusės metų ar keletos mėnesių mane traukdavo sugrįžti prie to....