Materialus "Dievo" irodymas, ar jis egzistuoja?

Paklausė anonimas Balandžio 13, 2012 Tema: Dievas
As kaip ateistas niekaip neisgirstu ir nematau konkreciu irodymu apie dievo egzistavima. Visi kunigai dazniausiai tuom besidomencius zmones nukreipia i biblija kuri yra paprasciausia knyga kuria galejo parasyti bemaz betkas. Skaiciau ne viena straipsni kuri siule siame tinklapyje klausimus atsakinejantys kunigai, taciau konkreciu argumentu ir irodymu ten nera pateikta. Ar yra istoriniu ar kitu faktu palaikanciu dievo egzistavima? Mokslas labai aiskiai ir detaliai yra paaiskinos kad evoliucija yra pagrindine zmoniu ir pasaulio gyvunijos kureja, tai irodyta fosilijomis ir kitais radiniais kurie gali buti atsekti iki zmoniu atsiradimo visomis zmogaus evoliucijos pakopomis. Cia esantys kunigai gali sakyti kad vien buvimas cia yra dievo irodymas, taciau tai skamba ir yra gryna nesamone, tai yra tik pigus ir neinformativus atsakymas kuris neatsako nei i viena klausima. Tad klausiu: Ar yra konkreciu fiziniu, istoriniu irodymu liudijanciu apie dievo egzistavima?

Atsakymai: (2)

Atsakė bralgis Birželio 26, 2012
atsakau - konkrečių fizinių, istorinių įrodymų apie Dievo egzistavimą nėra :) ir jei jų kada nors yra buvę, tai, ko gero, pats Dievas taip gudriai juos suslapstė, kad niekas niekada jų nesugebės atrasti.

todėl mes ir sakome, kad "Dievą tikime", o ne "Dievą žinome".

kitaip juk, jei Dievas taptų "įrodomas", mes prarastume laisvę Juo tikėti. lygiai kaip mes esame tiesiog brutaliausiu būdu priversti priimti tai, kad dukart du yra keturi, net jei kvantinėje fizikoje įmanoma ir kitaip...

sakyčia, būtent todėl laisvė ir tėra įmanoma ten, kur žinojmas yra "pastatomas į vietą". t.y. ten kur iš jo (visiškai teisėtai) atimamas monopolis. pvz. tokiose srityse kaip menas, džiaugsmas, arba klausimai apie viso ko prasmingumą :)

bet kuris sakantis kad šiuose (ir panašiuose į juos) dalykuose kažką "žino", būtų vertas tik pajuokos :)))

ir, galiausiai, man rodos, net gamtamoksliuose, įmanoma išvengti sausumo ir nuobodulio tik tada, jei sugebama pasakyti: "mes žinome ne viską". netgi įterpimas "kol kas" į ankstyvesnį sakinį iš karto daro jį kažkokį nuspėjamą, nebepatrauklų ir galiausiai - nuobodų...

pripažinkite, - juk ateizmas irgi taptų visiška nuobodybe, jei būtų įrodyta, kad Dievo nėra :) tačiau dabar gi, ateizmas yra žavingai patrauklus, nes niekad negali žinot kokių naujų nesąmonių prisigalvos tikintieji :)))

nežinojimas - tai džiaugsmo vėjas laisvės burėse :)
Atsakė kun. Arūnas Liepos 2, 2012

Norėčiau papildyti:))

Jėzus Kristus - gyvenęs istorijoje pilnai apreiškė Dievą. Todėl geriausias įrodymas yra Jėzaus liudijimas.

Ir dar keletas minčių iš katekizmo.

Tikėjimas ir protas

156  Tikėjimo motyvas nėra tai, kad apreikštosios tiesos atrodo tikros ir suprantamos mūsų prigimto proto šviesoje. Mes tikime „dėl Dievo, kuris apreiškia ir negali nei pats klysti, nei mūsų klaidinti, autoriteto.“20„Vis dėlto, kad mūsų tikėjimo klusnumas neprieštarautų protui, Dievas panoro vidinę Šventosios Dvasios pagalbą susieti su išoriniais Jo Apreiškimo įrodymais.“21 Dėl to Kristaus ir šventųjų stebuklai,22 pranašystės ir Bažnyčios plitimas bei šventumas, jos vaisinga veikla ir stabilumas „yra kiekvienam protui priimtini tikri Apreiškimo ženklai“,23 tikėtinumo motyvai, kurie rodo, kad tikėjimo pritarimas „jokiu būdu nėra akla sielos pastanga“.24

157  Tikėjimas yra tikras, daug tikresnis negu visoks žmogiškas pažinimas, nes remiasi paties Dievo, kuris negali meluoti, žodžiu. Be abejonės, apreikštosios tiesos žmogaus protui ir patirčiai gali atrodyti neaiškios, tačiau „dieviškosios šviesos teikiamas tikrumas yra didesnis negu tas, kurį duoda prigimto proto šviesa“25„Dešimt tūkstančių sunkumų nesudaro net vienos abejonės.“26

158  „Tikėjimas nori būti suprastas.“27 Tikėjimui būdinga tai, kad tikintysis nori geriau pažinti Tą, kurį įtikėjo, ir geriau suprasti, ką Jis yra apreiškęs; gilesnis pažinimas savo ruožtu stiprina tikėjimą, vis labiau apimtą meilės. Tikėjimo malonė atveria „širdies akis“ (Ef 1, 18), kad gyvai suvoktų Apreiškimo turinį, tai yra visa, kas apima Dievo planą, tikėjimo paslaptis, jų tarpusavio ryšį ir ryšį su apreikštosios paslapties centru, Kristumi. O „kad Apreiškimo pažinimas taptų vis gilesnis, Šventoji Dvasia nuolat tobulina tikėjimą savo dovanomis“.28 Kaip sako šv. Augustinas,29„tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau“.

159  Tikėjimas ir mokslas. „Nors tikėjimas ir viršija protą, bet tarp jų niekada negali būti tikro nesutarimo, kadangi tas pats Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir įdiegia tikėjimą, žmogaus dvasiai yra davęs ir proto šviesą; o nei pats Dievas negali savęs neigti, nei tiesa prieštarauti tiesai.“30 „Todėl visų mokslo dalykų metodiniai tyrinėjimai, vykdomi tikrai moksliškai ir laikantis moralinių normų, niekuomet neprieštarauja tikėjimui, nes ir pasaulietiški, ir tikėjimo dalykai yra kilę iš to paties Dievo. Dar daugiau: tą, kuris mėgina nuolankiai ir ištvermingai gilintis į daiktų paslaptis, jam nežinant, tarsi už rankos veda Dievas, palaikantis visus daiktus ir darantis, kad jie būtų tai, kas yra.“31

Užduoti Klausimą

Temos


...