Question

Susidomėjau vienuolynų keistas faktas toks,kad jau kuri laiką pabuvus bažnyčioje, pabendravus su kunigais,sesutėmis venuolemis ar būnant mišiose visada atrandu ramybe jaučiuosi labai gerai ir širdyje jaučiu potraukį į tai kas kartą išvykusi iš ten jaučiu širdyje jausmą lyg tai yra mano širdies pašaukimas jog man to labai reiktų ir lyg man tai teiktų labai geras emocijas jaučiuosi visokiomis prasmėmis gerai būdama vienuolyne ar bažnyčioje.Ar tai gali būti tas tikrasis pašaukimas tarnauti Dievui? Ar tai visiškai skirtingas dalykas ?