Teko domėtis, ar katalikų bažnyčia leidžia santuokinį oralinį seksą, ar stimuliaciją kitais būdais. Atsakymą teko rasti: galima, kol orgazmas baigiamas vaginaliniu seksu, grindžiant tuo, kad kitu atveju užkertamas kelias prasidėti gyvybei. Teko nemenkai nusivilti, nes tai sunkiai suderinama su realybe. Pateiksiu kelias situacijas kurios bažnyčios akimis yra nuodėmingos: negaliu net su rūbais atsigulti ant savo vyro ir prisispausti prie jo, siekdama, kad jam būtų malonu, nes jis tuo metu baigia, kai varpa nėra makštyje. Kita situacija: man gaminant virtuvėje valgyti, vyras negali spontaniškai iš nugaros manęs apsikabinti ir pradėti liesti siekdamas, kad man būtų malonu, nes patiriu orgazmą, ir varpa tuo metu nėra makštyje. Kita situacija: saugodamas moterį ir vaisių vyras vėlyvajame nėštumo trimestre nenori į ją skverbtis ir jos prispausti, todėl pasitenkinama kitais būdais, tai vėlgi nuodėmė, nes varpa ne makštyje. Žodžiu bet koks orgazmas ne makštyje nuodėmė. Apie kokį oralinį seksą bažnyčia gali kalbėti, jeigu jo metu draudžiama patirti malonumą? Toks jausmas, kad su moters seksualumu bažnyčia irgi nėra itin susipažinusi. Tik 18% moterų orgazmą patiria vaginaliniu būdu. Moters makšties sienelė nėra itin jautri, ten daug receptorių nėra, G taškas nėra jautresnis už klitorį, kuris yra išorėje. Stipriausi, dažniausi orgazmai moters yra patiriami, kai dirginamas išorinis klitoris, kuris nėra viduje. Jį atitinkamai liečiant, moteriai pakankamai susijaudinus, iškart patiriamas orgazmas, kuris tęsiasi panašiai tiek laiko, kaip ir tiesiogiai dirginant vyrą (kažkiek sekundžių). Ar bažnyčia nori pasakyti, kad vyras pirštais manęs negali spontaniškai patenkinti, jeigu tuoj pat neįsiskverbs. t. y., moteriai nedera patirti klitorinio orgazmo? Ar bažnyčia nori pasakyti, kad 82% moterų nedera apskritai patirti orgazmo? Jei sėkla išsilieja besiglamonėjant, neįsiskverbus, tai nuodėmė, nes vyras staigiai neįsiskverbė? Klitorį galima liesti tik įsiskverbus, kitu atveju šiukštu patirti malonumą? Natūralus šeimos planavimas jau yra nemenkas iššūkis sutuoktiniams, kai vaginalinė sueitis yra atidedama iki nevaisingų dienų. Dar reikalauti, kad orgazmas būtų baigiamas tik makštyje, man atrodo pakankamai nejautru, ir stokoja realaus gyvenimiško supratimo. Ar galėtumėte pakomentuoti mano, galbūt, netaktišką, bet svarbų klausimą, kuris rūpi, manau, daugeliui sutuoktinių. Esu praktikuojanti katalikė ir jaučiu nusivylimą, jei su sutuoktiniu reikšdami seksualinę meilę visada turėsime būti įsitempę, kad baigimas būtų tik makštyje, negalėsime orgazmo patirti jokiais kitais būdais. Kartais atrodo, kad bažnyčiai sutuoktinių santuokinis intymus gyvenimas ne itin rūpi, svarbiausia yra tik vaikai, išeinantys į pasaulį po sueities.
