GJK,
Susidūriau su tokia problema, jog psichologai nesutinka konsultuoti manęs, nes teigia, jog turiu dvasinių problemų (šlubuoja mano dvasinė vertybės, susiduriu su sunkumais lankant bažnyčią, meldžiantis); psichologai nenori liesti tų temų, nes tai ne jų sritis ir mano, jog jų pagalba viską dar labiau pablogins. Dvasininkai, kunigai pas kuriuos ateinu pokalbiui, dažniausiai pasako, jog visa tai - psichologinės problemos.
Gaunasi taip, jog nei su ta, nei su kita puse negaliu pasikalbėti.
Kaip reikėtų atskirti, jog tai dvasinės problemos?