Question

Sveiki,
Man 26. Ilgą laiką nesilankiau bažnyčioje, domėjausi dvasiniais dalykais, kas atvedė į atsivertimą (prieš 9 mėnesius). Kasdienė rožinio malda, biblijos skaitymas vis didina troškimą gyventi ne pasaulietišką gyvenimą.

Problema ta, kad planuoju kurti šeimą, turiu VU matematikos magistro diplomą, dirbu valstybės tarnyboje. Tuo noriu pasakyti tik tiek, kad nelengva būtų viską mesti, nes tai yra pragyvenimo šaltinis.

Atrodytų, kad nieko ir netrūksta, bet nesu tikras ar sukūręs šeimą būsiu laimingas, ar troškimas siekti gilaus dvasinio gyvenimo liks nepatenkintas, užgožtas kasdienių rūpesčių, bet niekur nedings.
Kartais jaučiu, kad laimingesnis jaučiuosi bendraudamas su Dievu maldoje, nei su moterimi, su kuria noriu sieti gyvenimą.

Labai kankina abejonės.

Tikiuosi, kad patarsite, ko reikėtų imtis, su kuo galima būtų pasikalbėti.

Labai dėkoju.

Answer 1

važiuokite į rekolekcijas :) rimtai.

tokius klausimus reikia pačiam Viešpačiui uždavinėt.

galiu tik pasakyti kaip visa tai atrodo iš šono (nepažįstu Jūsų, todėl reikėtų įvesti labai rimtus kintamuosius į mano atsakymą) -

9 mėnesiai trisdešimties neturinčio vyro gyvenime, kuris (galbūt intensyviai) sutiko Dievą - tai entuziazmo laikotarpis. jei norite - medaus mėnuo.

daug maldos, daug Šventosios Dvasios vedimo, Jėzus visiškai šalia ir t.t. žodžiu - gyvenimas medžių viršūnėmis :) ir tai nėra blogai. medaus mėnuo tuo ir žavus.

bet, žinokite, statistika yra žiauri. bent du trečdaliai tokių atsivertėlių "atkrenta" tarp pirmųjų ir antrųjų krikščioniškų gyvenimo metų.

todėl, kad krikščionybė yra ne žygdarbio, bet ištikimybės religija. aišku, žuygdarbiai tame telpa, tačiau pašaukimo klausimus reikėtų atidėti laikotarpiui po pirmosios tikėjimo sausros...

vat, kai perirkluosite pirmąsias "Dievo slėpynes", atrasite savojo tikėjimo silpnumą (ką gali būti sunku pastebėti, kai kasdien n.o.r.i. melstis) ir atrasite įsipareigojimo santykiui su Dievu džiaugsmą -

va, tada jau bus galima galvot apie pašaukimą :)

iki tol nei tuoktis, nei į Seminariją važiuot nereikėtų.

bet tai čia - tik bendra schema. o Jūs - unikalus. ir Dievas tikrai sugeba kiekvieną pašaukti asmeniškai. todėl manęs čia klausytis reikėtų mažiausiai... pasiieškokite rekolekcijų. geriausia - su šiokiu tokiu palydėjimu. ir ne tiek, kad ten Dievą bombarduoti klausimais apie pašaukimą, kiek bandyti eiti atvira širdimi į tą laiką ir leidžiant Dievui uždavinėti klausimus kurie Jam rūpi...

p.s. dėl nesaugumo tai jo... tik, žinokite, nesaugumas yra pašaukimo paldovas. nes kaip gi kitaip Dievas išlaikytų mus nuolankume? :) tad tiek šeimoj, tiek kunigystėj ar vienuolystėj saugumas ir nesaugumas yra gana panašūs.

gerų rekolekcijų :)

+