Santuoka galiojanti ar ne, sprendžia ne kunigas ,o bažnytinis tribunolas.Jei tuokėsi nemylėdama santuokos sudarymo metu,santuoka niekinė negaliojanti tai esminė ardančioji kliūtis.
Bažnytinė teisė kanonai nurodo.
Kan. 1055 § 1. Santuokinei sutarčiai, kuria vyras ir moteris
tarpusavyje sudaro visą gyvenimą trunkantį
bendravimą, savo prigimtimi skirtą sutuoktinių gerovei
bei palikuonių gimdymui ir auklėjimui, pakrikštytųjų
atžvilgiu Viešpats Kristus suteikė sakramento kilnumą
§ 2. Dėl šios priežasties tarp pakrikštytųjų negali būti
galiojančios santuokinės sutarties, kuri tuo pat metu
nebūtų sakramentu.
Kan. 1056 Esminės santuokos savybės yra vienumas ir
neišardomumas, kurios sakramento dėka
krikščioniškoje santuokoje įgyja ypatingą tvirtumą.
Kan. 1057 § 1. Santuoką sudarantis veiksmas yra teisėtai tarp
juridiškai pajėgių šalių pareikštas sutikimas, kurio
papildyti negali jokia žmogiška valdžia.
§ 2. Santuokinis sutikimas yra valios veiksmas, kuriuo
vyras ir moteris neatšaukiamu susitarimu vienas kitam
save duoda ir priima, siekdami sudaryti santuoką.
Kan. 1058 Santuoką gali sudaryti kiekvienas asmuo, kuriam to
nedraudžia teisė.
Kan. 1059 Katalikų santuoka, netgi jei katalikiška yra tik viena iš
besituokiančių šalių, tvarkoma, remiantis ne vien
dieviškąja, bet taip pat ir kanonų teise, išlaikant
civilinės valdžios kompetenciją grynai civilinių minėtos
santuokos pasekmių atžvilgiu.
Kan. 1060 Teisė yra palanki santuokai, todėl, kilus abejonei,
santuoka privalo būti laikoma galiojančia, kol nebus
įrodyta priešingai.
Kan. 1061 § 1. Galiojanti pakrikštytųjų santuoka vadinama tiktai
tikra, jei nebuvo panaudota; tikra ir panaudota, jei
sutuoktiniai tarpusavyje žmogišku būdu atliko aktą,
savyje tinkamą palikuonių gimdymui, į kurį santuoka
kreipiama pagal savo prigimtį ir kurio dėka sutuoktiniai
tampa vienu kūnu.
§ 2. Jei po santuokos sudarymo sutuoktiniai gyveno
kartu, daroma prielaida, kad jie santuoka pasinaudojo,
kol nebus įrodyta priešingai.
§ 3. Negaliojanti santuoka vadinama menama, jei bent
viena šalia ją sudarė, vadovaudamasi gera intencija, kol
abi šalys nesužino apie jos negaliojimą.
Kan. 1062 § 1. Tiek vienpusis, tiek abipusis pažadas tuoktis,
vadinamas sužadėtuvėmis, tvarkomas pagal Vyskupų
Konferencijos nustatytą dalinę teisę, atsižvelgiant į
esamus papročius ir civilinius įstatymus.
§ 2. Pažadas tuoktis nesuteikia teisės reikalauti
sutuoktuvių, tačiau, atsiradus nuostoliams, juos
privaloma atlyginti.
Kan. 1101 § 1. Daroma prielaida, kad santuokos sudarymo metu
sakomi žodžius ar atliekami veiksmai išreiškia vidinį
dvasios pritarimą.
§ 2. Tačiau jei viena arba abi šalys pozityviu valios aktu
išskiria santuoką arba jos esminį elementą ar esminę
savybę, ją sudaro negaliojančiai.
Kan. 1102 § 1. Negalima galiojančiai sudaryti santuokos su ateitį
liečiančia sąlyga.
§ 2. Santuoka, sudaryta su praeitį ar dabartį liečiančia
sąlyga, galioja arba ne, priklausomai nuo to, ar
egzistuoja ar ne prielaidos sąlygai.
