Question

Mano mama alkoholike. Nuo jos labai kentejau paauglysteje, buvo ziaurus laikai. Uzaugusi isvaziavau gyventi atskirai ir kadangi per atstuma myleti lengva, tai maniau, kad atleidau jai. Meiles jai nejauciau, bet jauciau uzuojauta, gailesti, supratinguma. Bet dabar ji tapo vienisa nasle pensininke ir nori mano pagalbos. Manyje sukilo didelis pyktis, nenoriu jai padeti, nenoriu skirti jai nei laiko, nei pinigu, nes jauciu, kad ji man dar skolinga uz visas tas kancias ka sukele. Tuo paciu jauciu kalte, nes Dievas prisake gerbti teva ir motina ir myleti artima savo. Nezinau, ka daryti. Galiu su ja pakalbeti telefonu, isklausyti, paguosti, bet ne daugiau, kai ji pradeda prasyti kad padaryciau ta ar ana, kad nupirkciau kaza - as tiesiog sprogineju is pykcio, nes pas mane mazi vaikai ir as turiu jais rupintis, o cia dar mano alkoholike motina nori man atsisesti ant sprando. Ka daryti? Prasau patarkite. Aciu!