Mane kankina nepasitikėjimas Bažnyčia po to, kai kaimynystėje įsikūrė klebonas, pastatė savo moteriai namą, susilaukė gražių vaikų, bet toliau tarnauja kitame mieste. Pradžioje labai pykau, norėjau ieškoti teisybės, pasakyti į akis, kad savo klasta jis griauna Bažnyčią ir pan, bet griežtai stabdė artimieji, ypač vyras -juk su kaimynu pyktis negalima. Dabar lankosi kiti kunigai, net ir tie, kuriuos žinau nuo vaikystės. Kai pamačiau tą kunigą, pas kurį einu išpažinties, labai verkiau, nerandu ramybės, nes atrodo, kad viskas tik teatras, viskas tik apgaulė. Ar tikintieji yra tik patiklūs kvailiai? Tiek mažai beliko praktikuojančių katalikų, bet savo elgesiu kunigija ir tuos nustums į namus Marijos radijo teklausyti...