Question

Dievu tikiu jau gana seniai, bet negaliu sakyti, kad esu laiminga. Visą gyvenimą ieškau gyvenimo prasmės ir tikiuosi ją surasti tikėdama Dievu. Bet kodėl kiti yra laimingi tikėdami, o aš ne? Gal vis dėl to tas mano tikėjimas nėra toks tvirtas, kaip aš manau, gal darau kažką ne taip. O gal didžiausia mano klaida ta, kad laukiu kažkokio ženklo, kad Dievas visada su manimi? Iš anksto ačiū už atsakymą.

Answer 1

Sveiki,

Tikėjimas Jėzumi be darbų  miręs, taip pat tikėjime augame dalindamiesi: bendruomenėje ar maldos grupėje.

Katekizmas paantrina: 1253  Krikštas yra tikėjimo sakramentas.⁴⁹ Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, tai tik tikėjimo pradžia, ir jis turi būti ugdomas.

Sakote, kad nesate laiminga tikėdama.

Kodėl patiriame tikėjimo išbandymus? Atsakymas čia:

Rom 5

1 Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, 2 per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. 3 Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, 4 ištvermė – išbandytą dorybę, išbandyta dorybė – viltį. 5 O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.

Jei įvardijate, kad tikėjimas nėra tvirtas, tai gera proga melstis:- Viešpatie sustiprink mano tikėjimą.

Bet geriausia jums padėtų pokalbis su tikinčiu žmogumi, nes sutikite, daug "gal" jūsų klausime. Tikiuosi tokį žmogų rasite, kuris padės jums susigaudyti savyje ir Dievuje:) Sėkmės

Jus prisiminsiu maldoje