Garbė Jėzui Kristui.
Nuo vaikystės žinau ir nuoširdžiai tikiu tuo, ko moko keturios svarbiausios tikėjimo tiesos:
Pirmoji: Yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
Antroji: Dievas Sūnus yra tapęs žmogumi ir numiręs dėl mūsų išganymo.
Trečioji: Dievas yra teisingas: už gera atlygina, už pikta baudžia.
Ketvirtoji: Žmogaus siela yra nemirtinga.
Bet neseniai per ,,Marijos radiją'' išgirdau vieną kunigą pabrėžtinai teigiant, kad daug tikinčiųjų ir kunigų vis dar tiki, kad ,,Dievas yra teisingas: už gera atlygina, už pikta baudžia'', nors ši tiesa jau nebegalioja, nes Dievas niekada nebaudžia, bet tai mes, žmonės, priskiriame Dievui žmogiškąsias savybes tokias kaip baudimas už nuodėmes, pyktis, rūstybė, t.t. Labai nustebau ir pasimečiau išgirdusi tokį teiginį. Ar gali būti, kad tikrai ši tikėjimo tiesa nebegalioja? Ar tuomet belikę tik trys tiesos, ar vietoj šios - kokia nauja ketvirtoji? Nieko apie tai nesu girdėjusi. Gal galite paaiškinti???
Dar noriu paklausti, ar gera buvo mano išpažintis, jei jai trumpai, bet nuoširdžiai pasiruošiau, prisiminiau nuo paskutinės išpažinties padarytas sunkiąsias nuodėmes, nuoširdžiai gailėjausi dėl padarytų nuodėmių ir ketinau ateityje jų bei į jas vedančių aplinkybių Dievui padedant visom išgalėm vengti; sąžiningai išpažinau jas kunigui, bet man išvardijus tas nuodėmės, kunigas mane pamokė, pakomentavo jas man nespėjus pasakyti, kad ,,daugiau nuodėmių neatsimenu , labai gailiuosi, t.t.''; tuomet paskyrė atgailą ir greitai po to peržegnojo, negirdėjau kalbant išrišimo maldos (gal sukalbėjo ją mintyse?). Skirtą atgailą rūpestingai atlikau.
Dėkoju už atsakymus.
