GJK,
Jei savo viduje piktinuosi ant tam tikro žmogaus dėl to, kad manau, jog sako neteisybę ar klaidina.
Bet vėliau suprantu, kad jis tiesiog iš kitos pusės į tą patį žiūrėjo ir todėl kitaip interpretavo.
Taigi, suprantu, kad piktintis nereikėjo.
Bet piktinimasis buvo stipresnis vidinis jausmas.
Ar tai yra nuodėmė? Jei taip, kodėl tai skaitoma nuodėme?