Question

Sveiki. Vyras paliko prieš 6metus. Laukiau jo. Vėliau įvyko skyrybos. Vis tiek laukiau. Nepaisant visko, kad buvo daug melo, šmeižto. Natūralu. Negi prisipažins, kad turi kitą. Ilgai visokius gandus skleidė apie mane . Žmogiškai tai suprantu. Vis galvojau, kad gal grįš. Tuo labiau, kad tėvai, vaikai, giminės vis sakė lauk, grįš, būk tvirta. Ne, negrįžo. Protas taikėsi su tuo. Deja... Kai jau susitaikiau, kad yra kaip yra, jis ją vedė. Lūžau. Nežinau kaip gyveti toliau. Pasimečiau. Aš suprantu, kad viskas baigta ir reikia gyventi toliau. Bet kaip? Kaip rasti jėgų atleisti, pamiršti, nejausti pykčio... Noriu rasti ramybę. Nenoriu liūdnų minčių, bet manyje kažkas trūko, kažkas skilo ir tas kažkas labai stipriai mane žeidžia. Iš tylios ir ramios aš virstu pikta ir pagiežinga. Kodėl jis laimingas, jam viskas gerai, o man liko tik ašaros, skausmas ir vienatvė. Ar yra koks nors kelias, kokia nors kryptis kaip teisingai praeiti šį periodą. Ką turiu daryti? Padėkite kas nors. Ačiū.