ar moralu mokinti kitus?

Paklausė Tema: Dievas
na va, Jus tikite kad dievas yra, bet nezinote ar yra. tai ar moralu tada teigti kad dievas nori to ar ano? kad dievas mus myli ar kad po mirties mes pas ji eisime. nemanau kad butu teisinga reguliuot zmoniu gyvenimus besiremiant kazkokiais nurodymais kurie priskiriami asmeniui kurio gal but nera?
Susijęs su atsakymu į klausimą: Materialus "Dievo" irodymas, ar jis egzistuoja?

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Jūsų samprotavimai pagristi, bet norėčiau papildyti kun. Algio atsakymą, kadangi klausimai susiję, tai ir čia talpinu atsakymą:) nors viliuosi ir atsakymo autorius gal ras laiko atsakymui.

Jėzus Kristus - gyvenęs istorijoje pilnai apreiškė Dievą. Todėl geriausias įrodymas yra Jėzaus liudijimas.

Ir dar keletas minčių iš katekizmo.

Tikėjimas ir protas

156  Tikėjimo motyvas nėra tai, kad apreikštosios tiesos atrodo tikros ir suprantamos mūsų prigimto proto šviesoje. Mes tikime „dėl Dievo, kuris apreiškia ir negali nei pats klysti, nei mūsų klaidinti, autoriteto.“20„Vis dėlto, kad mūsų tikėjimo klusnumas neprieštarautų protui, Dievas panoro vidinę Šventosios Dvasios pagalbą susieti su išoriniais Jo Apreiškimo įrodymais.“21 Dėl to Kristaus ir šventųjų stebuklai,22 pranašystės ir Bažnyčios plitimas bei šventumas, jos vaisinga veikla ir stabilumas „yra kiekvienam protui priimtini tikri Apreiškimo ženklai“,23 tikėtinumo motyvai, kurie rodo, kad tikėjimo pritarimas „jokiu būdu nėra akla sielos pastanga“.24

157  Tikėjimas yra tikras, daug tikresnis negu visoks žmogiškas pažinimas, nes remiasi paties Dievo, kuris negali meluoti, žodžiu. Be abejonės, apreikštosios tiesos žmogaus protui ir patirčiai gali atrodyti neaiškios, tačiau „dieviškosios šviesos teikiamas tikrumas yra didesnis negu tas, kurį duoda prigimto proto šviesa“25„Dešimt tūkstančių sunkumų nesudaro net vienos abejonės.“26

158  „Tikėjimas nori būti suprastas.“27 Tikėjimui būdinga tai, kad tikintysis nori geriau pažinti Tą, kurį įtikėjo, ir geriau suprasti, ką Jis yra apreiškęs; gilesnis pažinimas savo ruožtu stiprina tikėjimą, vis labiau apimtą meilės. Tikėjimo malonė atveria „širdies akis“ (Ef 1, 18), kad gyvai suvoktų Apreiškimo turinį, tai yra visa, kas apima Dievo planą, tikėjimo paslaptis, jų tarpusavio ryšį ir ryšį su apreikštosios paslapties centru, Kristumi. O „kad Apreiškimo pažinimas taptų vis gilesnis, Šventoji Dvasia nuolat tobulina tikėjimą savo dovanomis“.28 Kaip sako šv. Augustinas,29„tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau“.

159  Tikėjimas ir mokslas. „Nors tikėjimas ir viršija protą, bet tarp jų niekada negali būti tikro nesutarimo, kadangi tas pats Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir įdiegia tikėjimą, žmogaus dvasiai yra davęs ir proto šviesą; o nei pats Dievas negali savęs neigti, nei tiesa prieštarauti tiesai.“30 „Todėl visų mokslo dalykų metodiniai tyrinėjimai, vykdomi tikrai moksliškai ir laikantis moralinių normų, niekuomet neprieštarauja tikėjimui, nes ir pasaulietiški, ir tikėjimo dalykai yra kilę iš to paties Dievo. Dar daugiau: tą, kuris mėgina nuolankiai ir ištvermingai gilintis į daiktų paslaptis, jam nežinant, tarsi už rankos veda Dievas, palaikantis visus daiktus ir darantis, kad jie būtų tai, kas yra.“31

 

Jei iki čia skaitymą įveikėte:)) manau perpratote tikėjimo logika.

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...