Asakymai į jūsų klausimus būtų tokie, pailiustruojant juos vienu kitu Bažnyčios teisės kodekso kanonu:
1) Kan. 874 – §1. Kad kas galėtų būti krikštatėviais, reikia, kad:
1. Jis šiam reikalui būtų pakviestas paties krikštijamojo arba jo tėvų, arba tų, kurie teisėtai užima tėvų vietą, arba, jų nesant, tai klebono ar krikšto teikėjo. Be to jis turi būti tam reikalui tinkamas ir pasiruošęs vykdyti prisiimtas pareigas;
2. Būtų sulaukęs 16 metų, nebent diecezinio vyskupo būtų nustatyta kita amžiaus riba, arba klebonui ar krikšto teikėjui matytųsi, jog dėl teisėtos priežasties galima padaryti išimtį;
3. Būtų katalikas, priėmęs sutvirtinimo sakramentą ir priėjęs prie pirmos išpažinties ir komunijos. Taip pat jis privalo gyventi tokį gyvenimą, kuris atitiktų tikėjimą ir prisiimamas pareigas;
2) Kažokių dokumentų, patvirtinančių krikštą ar sutvirtinimą nereikia. Gali būti, kad yra reikalaujama kokiose nors parapijose. Matot gali žmogus meluoti, kad yra krikštytas, pirmos komunijos privestas... Bet apie melą turbūt jau nereikia čia aiškinti. Apgauti galima kunigą, bet Dievo neapgausit. :) Asmeniškai aš patikiu žodiniu liudijimu.
3) krikštatėviais negali būti tik krikštijamojo tėvas ir motina, kiti giminystės ryšiai nėra kliūtis.