Krikšto atsisakyti neimanoma žr. KBK:
1272 Krikštu įjungtas į Kristų, pakrikštytasis supanašinamas su Kristumi.80Krikštas įspaudžia krikščioniui dvasinę neišdildomą jo priklausomybės Kristui žymę (charakterį). Tos žymės nepanaikina jokia nuodėmė, net jeigu ji sutrukdo gauti Krikšto teikiamų išganymo vaisių.81 Vieną kartą visam laikui suteiktas krikštas negali būti kartojamas.
1273 Krikštu įjungti į Bažnyčią, tikintieji esti paženklinti sakramentine žyme, kuri pašventina juos krikščioniškai garbinti Dievą.82 Krikšto antspaudas krikščionis įpareigoja ir padaro tinkamus tarnauti Dievui, gyvai dalyvaujant šventojoje Bažnyčios liturgijoje, ir vykdyti pakrikštytųjų kunigystę, liudijant šventą gyvenimą ir veiklią meilę.83
1274 „Viešpaties antspaudas“ („Dominicus character“84) yra tas antspaudas, kuriuo Šventoji Dvasia mus paženklino „Atpirkimo dienai“ (Ef 4, 30).85„Krikštas yra amžinojo gyvenimo antspaudas.“86 Tikintysis, „išlaikęs antspaudą iki galo“, tai yra likęs ištikimas savojo Krikšto priesakams, galės mirti „pažymėtas tikėjimo ženklu“,87 lydimas savojo Krikšto tikėjimo, laukdamas jo atbaigimo – palaimingojo Dievo regėjimo – ir turėdamas viltį prisikelti.