Kūdikis krikštijamas tik prašant tėvams arba juos atstojantiems globėjams ir tik su sąlyga, jei tėvai pažada jį auklėti tikintį. Jei tėvai atsisakytų tai pasižadėti, kunigas neturėtų teisės jo krikštyti.
Taigi, už kūdikius ir vaikus visame kame yra atsakingi tėvai. Argi ne logiška? Juk niekas mūsų neklausė: "ar nori užaugęs kalbėti lietuviškai?", "ar nori eiti į mokyklą?" ir t.t. Yra dag dalykų, kuriuos už mus yra nusprendę tėvai pagal save (net valstybė - mokymosi atžvilgiu). Ir arba esam dėkingi, arba ne, kai užaugam.
Jei Jūsų esate netikintis, tai koks Jums skirtumas, esat krikštytas, ar ne. Juk vis tiek netikit :)