Jeigu tikrai jaučiate, kad esate blogai atlikusi išpažintį, tuomet, tikrai reikia ją kuo greičiau pataisyti. Tokiai išpažinčiai pasiruoškite. BŪTINAI PASIRAŠYKITE ANT LAPO IR NEGALVOKITE VĖL KO NORS NUSLĖPTI. Išdidinau tekstą, kad tikrai perskaitytumėte, bet ne todėl, kad gąsdinčiau.
Prisiminkite, kada atlikote paskutinį kartą gerą išpažintį t. y. nenuslepėt nuodėmių, jų nepagražinot. Paskui išpažinti visas nuslėptas nuodėmes, kurios šiandien gali atrodyti Jums ne tokios svarbios, bet jei kažkada jas nuslėpėte, tai turbūt tada jums tai buvo labai didelė nuodėmė.
Nežinau ką turite mintyje kalbėdama apie "nepasitaisymą". Jeigu Jūs atlikdavote kada išpažintį, bet širdyje nebūdavo jokio gailesčio ir aišku jokio taisymosi po išpažinties, tuomet tokios išpažintys taip par yra blogos. Bet jei jūs išpažintyse gailėdavotės, ir po išpažinties stengdavotės nekartoti nuodėmių, o po kurio laiko vėl atkrisdavote, tai šitai nėra "nesitaisymas", tai yra kova, kurioje stengėtės taisytis, bet Jums nepasisekė.
Taigi linkiu kuo griečiau taisyti išpažintį, nes nuo pirmos neteisingos išpažinites, nuslepiant nuodėmes ar jų aplinkybes pagražinus, visos išpažintys ir komunijos yra šventvagiškos. Pasitikėkit Dievo Gailestingumu ir troškimu Jums ateisti ir grąžinti sielos ramybę. Kunigas tikrai Jums padės.
Geriausias, patarimas, kaip pasiruošti išpažinčiai, tai bet kurioje maldaknygėje susiraskite skyrelį "Sąžinės tyrimas" arba "Sąžinės sąskaita".
