Džiugu, kad išgyvenate džiaugsmą ir net Šventosios Dvasios dovaną - kalbėjimą kalbomis. Asmeniškai šią dovaną man sunkiausia suprasti, juolab, kad visi kažkaip apleidžia apaštalo Pauliaus pamokymą jog šalia kalbančiojo kalbomis turi būti ir jų aiškintojas. Kalbančius dovanomis matau ir Katalikų, ir kitose bažnyčiose, bet kaip neatsiranda tie aiškintojai taip neatsiranda. Broliai seserys ne katalikai labai pabrėžia principą "SOLA SCRIPTURA" - kaip kalba Biblija. Tai čia ir keisčiausia, kad kartais Biblijos kalbėjimui pasirenkamos skambios vietos pilnos emocijos, tam tikra prasme ir dvasinio patogumo.
Esu katalikas ir Jėzaus, Šventosios Dvasios artumą jaučiu mūsų maldose, apeigose, giesmėse. Kalbu visai ne kaip kunigas, kalbu kaip paprastas tikintysis. Broliai seserys ne katalikai tikrai labai nuoširdūs, gal net moraliau gyvena už daugelį katalikų, o kokie jų šlovinimai, mokymai, Biblijos studijos. Bet...Kad nejaučiate nuolatinio gerumo ar stipraus Dvasios vedimo Katalikų Bažnyčioje, taip sakydama esate labai neteisi. Gal Jūsų parapijoje yra nuobodu, gal kunigai nesiruošia homilijoms (pamokslams), gal atsainiai žiūri į apeigas, o gal Jūs pati esate labai pasyvi savo bendruomenėje... Taigi, matote pažėriau nemažai problematikos, bet ji yra tikrai dalinė. O ar kada tos pačios Šventosios Dvasios prašėte gyvybės išgyvenant tikėjimą katalikiškose apeigose, maldose, ar Dievo Motinos Marijos užtarimu tikrai naudojatės? Ką darote kad Jūsų parapijoje būtų dvasinė gyvybė???
O ką pasirinkti, tai aš nepasakysiu ir nebūsiu kažkoks piktas kunigėlis su bizūnu. Buna, kai kartais vaikas skundžiasi savo draugui, kad jo mama labai negera, nes kažko nedavė, nenupirko, o va draugo mama tai gera, juokiasi, obuolių pyragą iškepa, paglosto, bet pabuvęs pas "gerąją draugo mamą", vaikas sugrįžta namo, gal net pavalgo savo mamos paruoštą vakarienę, eina miegoti į savo mamos paklotą lovą... Manau supratote, ką norėjau pasakyti...
Jau visai pabaigai viena rašytoja kartą su mumis kunigais pasidalino, ką jai papasakojo amžinos atminties rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Pastaroji buvo arši kovotoja už Tibeto laisvę, net gyveno Tibeto skleidžiamomis religinėmis idėjomis. Tačiau budizmo išpažinėjai kitų religijų išpažinėjus visai nesistengia patraukti savo pusėn. Priešingai, jie skatina ieškoti gelmės ir tikrumo savo tikėjime. Ir štai kartą Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama pasakė ršytojai: "Jurga, tavo kaimynės mama, juk ne tas pats kas Tavo mama". Baigiantis rašytojos gyvenimo dienoms šie žodžiai jai padėjo išpažinti tikėjimą Katalikų Bažnyčioje.
Šventosios Dvasios šviesos pasirenkant...
