Taip jau atsitiko, kad tapau krikšto mama asocialioje šeimoje gyvenančiam vaikeliui.Padariau tai berniuko močiutės prašymu, nors to nenorėjau.Man buvo pasakyta, kad tada jo iš viso nekrikštys.Tada jo tėvai pakluso močiutės valiai, nes priklausė nuo jos finansiškai.Tačiau dabar negaliu ne tik lankyti berniuko, bet ir atlikti jokių krikštamotės pareigų.Tėvai išmetė lauk krikšto dovanas, vaikišką Bibliją ir pasakė, kad nelįsčiau prie jų vaiko su "savo religijom".Turėjau svajonę iš tiesų skirti dėmesį jo dvasiniam auklėjimui, ir labai nusivyliau.Labai liūdna, kai pagalvoju, jog tada rankose laikytas mažas angeliukas apsuptas girtų žmonių ir auga matydamas purvą, be jokių gėrio ir tikėjimo pagrindų.Ar man pamiršti, kad esu jo krikšto mama ir paprašyti Dievo atleisti mane nuo pareigos, kurią prisiėmiau?