Question

*antraštė*

Answer 1

Sveiki,

 Taip, krikštui priimti reikalingas laisvas apsisprendimas, kurį krikštijant išreiškia kūdikio tėvai ar artimieji bei krištatėviai, tad prievartos galimumas atmestinas.

Tam kad krikšto malonė augtų reikia tikinčiųjų bendruomenės ir tėvų pavyzdžio bei rūpesčio  įvedant į tikėjimo slėpinį.

Krikšto ženklas nėra statistinis formalumas, o antgamtinis, todėl nepanaikinamas.

Krikštas tik tikėjimo pradžia, visada esate laisvas pasirinkti augti tikėjime ar ne, tad laisvės (kaip numatomo suvaržymo) problemos nėra.

Pateikiu Romos Bažnyčios Katekizmo nuorodas, kuriomis rėmiausi

Geros dienos

1253  Krikštas yra tikėjimo sakramentas.⁴⁹ Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, tai tik tikėjimo pradžia, ir jis turi būti ugdomas. Katechumeno ar jo krikštatėvio klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės.“

1255  Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat yra ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.⁵⁰ Ši užduotis – tikra bažnytinė tarnyba (officium⁵¹). Visa bažnytinė bendruomenė yra atsakinga už Krikšto metu gautos malonės išsiskleidimą ir išsaugojimą.