1. Kalbama apie laisvę pasirinkti ar atmesti Dievą. Čia svarbus tikėjimo dėmuo, nes "pabandyti" galima tik jau pasirinkus. Galima įsivaizduoti, kad žmogus, prieš pasirinkdamas, ar gerti iki degradavimo, ar ne, pirmiausia nutartų pabandyti tą padaryti, tačiau degradavęs jis jau negalės grįžti į jaunystę ir sveikatą ia pasirinkti kitą kelią? Jei palieki vieną žmogų ir pasirenki kitą, negali juk, gyvenimui nesusiklosčius, po "bandymo" pradėti iš naujo? Taigi, patikėti - tada pasirinkti.
2. Žinojimas apie kito veiksmą ar pasirinkimą nėra to veiksmo priežastis, neatima pastarajam laisvės. Yra dalykų, apie kuriuos sakoma, kad "negalima atsisakyti", tačiau yra žmonių, kurie sugeba ir atsisako, tą liudija gausūs kankinių ir didvyrių pavyzdžiai, kai vienų "žinojimas" nepaveikė kitų pasirinkimo laisvės.
3. Kodėl gi Dievo meilė žmogui ir jo noras, kad žmogus turėtų laisvę, turėtų būti nesuderinami? Kaip tik pilnai dera.
4. Pasakojimas apie medį yra alegorija, atskleidžianti, kad žmogus, užuot patikėjęs savo kūrėjo Dievo meile ir žinojimu, kas jam gera, o kas bloga, atmetė Dievo meilę ir pradėjo išradinėti pats.