Sveiki,
Klausiate ar nuodėmės paveldimos? Atsakau ne. Mes atsakingi ir turime taisyti savo elgesio padarinius.
Kita vertus jei šeimoje vyrauja smurtas, neapykanta ar kitos ydos ir negerovės tai vaikas užaugęs tokioje aplinkoje bus sužeistas. Tad nuodėmė turi visuotinį charakterį kartu sužeidžia ir kitus asmenis. Bet jokiu būdu nepereina ar panašiai, kaip jūs sakote (tikiuosi mokytoja netiksliai perteikė mintį).
Dėl ligų sutinku.
jei šeimoje yra buve negerumų galima už juos atsiprašyti ir melstis ypač Šv. Mišių metu, bet svarbiau, kad pati melstumėtės ir augtumėte tikėjimu.
Rastumėte bendraminčių ir nebijotumėte klausti gyvai dvasininkų, matote tikėjimas perduodamas liudijimu.
Prisiminsiu jus maldoje, bet ir pati ieškokite.
Gal padės katekizmo nuorodos
1868 Nuodėmė yra asmeniškas veiksmas. Taip pat esame atsakingi ir už kitų daromas nuodėmes, jei prie jų prisidedame:
— tiesiogiai ir noriai jose dalyvaudami;
— įsakydami ar patardami nusidėti, girdami nuodėmes ar jas pateisindami;
— neiškeldami jų aikštėn ar nesutrukdydami nusidėti, kada tai padaryti yra mūsų pareiga;
— gindami piktadarius.
1869 Taip nuodėmė daro žmones vienus kitų bendrakalčiais, leidžia juose įsigalėti geiduliams, smurtui ir neteisybei. Nuodėmės atveda visuomenę į tokią būklę, sukuria joje tokias institucijas, kurios prieštarauja Dievo gerumui. „Nuodėmingos struktūros“ yra asmeninių nuodėmių išraiška ir vaisius. Savo aukas jos taip pat įtraukia į blogus darbus. Analogine prasme jos tampa „socialine nuodėme“.109
