garbė Jėzui Kristui! mums tai labai svarbu, todėl labai lauksiu jūsų atsakymo. mes su vyru susituokę 3 mėnesius. mūsų klausimas susijęs su lytiniu gyvenimu. mes naudojamės nšp, mylimės nevaisingomis dienomis, ir tai reikalauja didelių valios pastangų mano vyrui. tačiau ir tuomet, kai mylimės, malonumą gali pasiekti tik jis, nes aš patiriu tik skausma - tik sujaudinus išorinius lytinius organus įmanoma pasiekti orgazmą. visgi mes žinome, jog Bažnyčia atmeta bet kokį 'ne vidinį' aktą kaip masturbaciją, nes sekso esmė - meilė ir palikuoniai. mano vyras bet kokiu atveju, net jei ir patenkinamas fiziškai, nėra patenkintas dvasiškai - nes man toks suartėjimas teikia skausmą (nes makštis dar nėra prisitaikiusi), o jam - tik vienpusį malonumą, kuris jo negali patenkinti ir nepatenkina.
kokią išeitį gali pasiūlyti Bažnyčia? Mūsų seksas yra tikrai nepilnavertis, nes Bažnyčios leidžiamais būdais mes abu negalime turėti malonumo, o jei jį turi tik mano vyras, tuomet tai, kad aš nepatenkinta (tai būtų ne taip ir blogai, nes aš neturiu didelio lytinio potraukio) yra blogai jam - nes jis trokšta, kad mūsų seksas pasitarnautų ne tik jo malonumui, kad jis ugdytų mūsų tarpusavio meilę, etc. taigi, seksas, kuris teikia abipusį malonumą - nuodėmė, o vienpusis, nors ir neprieštarauja gyvybės prasidėjimui (nes vidinis aktas įvyksta), nestiprina meilės.
ačiū!