Santuoka ir gyvenimas joje su visais įsipareigojimais ir teisėmis bei tikslais trunka iki vieno iš sutuoktinių mirties. Atmintyje, tačiau, lieka prisiminimai. Prisimename mums brangų žmogų, kai jis kuriam laikui yra išvykęs ir negali būti kartu su mumis, bet galime šiais technologijų amžiaus laikais palaikyti ryšį su juo. Kai miršta sutuoktinis ar sutuoktinė, natūralu, kad meilė tam asmeniui niekada negali mirti, ji lieka amžinai. Tačiau dangus, kurio mes visis siekiame nėra valgio ar gėrimo dalykas, taip par ir santuoka, ten nei vesime nei tekėsime.
Santuokos esmė čia, žemėje atspindėti Kristų, kuris išsižada savęs ir visiškai laisvai dovanoja save mums. Sutuoktiniai tam tikra prasme išsižada taip pat visko ir atsiduoda vienas kitam, kuria pagal Dievo valią naują gyvybę, plečia Bažnyčios šeimą, liudija meilę ir pasitikėjimą, bei įsipareigojimą šiame tokiame susiskaldžiusiame ir atskomybės turėti bijančiame pasaulyje.