Question

Sveiki, dažnai mąstau apie religiją ir vis prieinu daugybę minties akligatvių... Tėvai mane auklėjo krikščioniškai ir nors nesu aktyviai praktikuojanti šios religijos sekėja, dauguma religinių papročių ir tiesų man yra artimi. Ko gero vienintelė tokia gluminanti yra išpažintis, kurios aš nepripažįstu. Nematau prasmės išpažinti savo nuodėmes kunigui... Kunigas mano galva turi būti pamokslininku ir sielos vedliu, o ne nuodėmklausiu...
Ir dar vienas dalykas: besidomėdama žmogaus gyvenimo filosofija ir būtimi susipažinau su karmos mokymu. Idėja apie atgimstančia žmogaus sielą, dvasinę naštą ir išsivadavimą man pasirodė išties prasminga, nors ir prieštaraujanti krikščioniškam mokymui... Ir štai dilema: atsidūriau tarp dviejų religinių mokymų... Tik nesakykite prašau, kad tai žmogiškasis paklydimas ir turiu kuo skubiau pradėti atgailauti kalbėdama poterius... Tiesiog norėčiau sužinoti ar gali du religiniai mokymai būti suderinami, ar vis dėlto reikia vieno išsižadėti? Pagarbiai, E.

Answer 1

Štai ir neapsieinate be atsakymo iš kunigo pusės, o butent mums o ne kitiems Jėzus patikėjo ir nuodėmklausio tarnybą, ir netgi jo vardu nuodėmes atleisti. Ačiū, kad klausiat.

Gal atsakymas jums nepatiks, bet yra tik vienas kelias arba "karma" arba Jėzus (Kelias Tiesa Gyvenimas), kas Jums artima, apsispreskit pati. Išminties apsiprendžiant ir einant į gelmę.

Pagarbiai kun. Vytautas