Garbė Jėzui Kristui. Eidama išpažinties drebu. Vos pradedu sakyti savo nuodėmes - ašaros pasipila kaip lietus po geros kaitros. Ir dažnai jos tiesiog būna nesuvaldomos nei per pačią išpažintį, nei po jos. Dažnai dar visas mišias verkiu, meldžiuosi, verkiu, meldžiuosi.. Malda padeda, bet imu save regėti kaip didelę nusidėjėlę... Kartais net pagalvoju, kad tai jau daugiau psichologinės problemos...