Kodėl svarbu sekmadieniais eiti į bažnyčią?

Paklausė anonimas Liepos 21, 2011 Tema: Bažnyčia
Kodėl yra svarbu eiti sekmadieniais į bažnyčią? O gal užtektų pasimelsti namuose ar paklausyti Šv. Mišių per radiją?

Atsakymai: (2)

Atsakė kun. Gintaras OFS Liepos 26, 2011

Pastatas, kuris vadinasi bažnyčia pirmiausia yra vieta, kur renkasi Bažnyčia. Neįmanoma krikščioniško tikėjimo išgyventi vienam.

Bažnyčion Bažnyčia susirenka ne tik pasimelsti, bet aukoti Kristaus Auką, kartą atliktą visiems laikams. Liturgijoje ši Auka sudabartinama, Šv. Mišiomis vykdomas Išganymo darbas. Būdami Šv. Mišiose mes realiai stovime po Viešpaties Kryžiumi (einant Šv. Mišioms aš net laikrodį nusiimu, nes išeinu iš mūsų chronos ir įeinu į Dievo dabartį, į Dievo kairos). Bažnyčion Bažnyčia susirenka ne tik pasimelsti, bet ir... pavalgyti. "Jėzus jiems kalbėjo: 'Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!'" (Jn 6,53) Pirmieji krikščionys pagonių dėl to buvo net kaltinami... kanibalizmu: renkasi kapinėse, valgo kažkokio savo mokytojo kūną, geria jo kraują... Kapinėse būdavo aukojamos Šv. Mišios ant kankinių karstų. Kapinės būdavo saugiausia vieta, nes Romos įstatymai drausdavo kareiviams įžengti į kapines (krikščionys buvo persekiojami). O Viešpaties dieną, t.y. dieną po šabo - tą dieną, kada Jėzus prisikėlė, krikščionys rinkdavosi (ir renkasi) laužyti Duonos (maitintis Kristaus Kūnu), kaip Jis ir yra prisakęs: "Tai darykite mano atminimui" (Lk 22,19; žr. 1 Kor 11,24-25), nes tikisi gyventi amžinai.

Iš II a. yra išlikęs šv. Justino Kankinio laiškas imperatoriui, kur, atsakant į minėtus kaltinimus, aprašoma, kaip būdavo švenčiama Eucharistija (Šv. Mišios) /NB. Krikščionims tikroji Saulė yra Viešpats Jėzus/:

"Dieną, vadinamą Saulės diena, toje pačioje vietoje susirenka visi, gyvenantys miestuose bei kaimuose.

 

Kiek leidžia laikas, skaitomi apaštalų ir pranašų raštai.
Lektoriui baigus skaityti, prabyla vadovas, primindamas girdėtus gražius dalykus ir ragindamas jais sekti.
Paskui visi drauge atsistojame ir meldžiamės175 už save [...] ir už visus kitus, kad ir kur jie būtų [...], idant būtume rasti teisūs savo gyvenimu ir darbais, ištikimi įsakymams ir tuo būdu pasiektume amžinąjį išganymą.
Baigę melstis, sveikiname vieni kitus pasibučiuodami.
Tada tam, kuris vadovauja broliams, atnešama duona ir taurė vyno, atmiešto vandeniu.
Juos paėmęs, jis garbina ir šlovina visatos Tėvą Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu ir kalba ilgą padėkos maldą (graikiškai eucharistian) už gautas iš Jo dovanas.
Vadovui baigus maldas ir dėkojimą, visi susirinkusieji pritardami sako: Amen.
Kai vadovas baigia dėkoti ir visi susirinkusieji jam atsako, tie, kuriuos mes vadiname diakonais, padalija visiems čia esantiems „eucharistinę“ [už kurią buvo dėkota] duoną ir vyną su vandeniu, o nesantiems nuneša į namus.176"

 

Rekomenduoju: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/dies-domini.html

 

 

Atsakė kun. Gintaras OFS Liepos 26, 2011

Be to, nešvenčiant su bendruomene sekmadienio, prarandam Bažnyčios pulsą ir taip į pavojų statom savo tikėjimo autentiškumą - įgyjam nuosavą, sau patogų, įvairiais prietarais ir spelionėm apipintą tikėjimą, kuris nėra Kristaus apreikštas Apaštalinis Bažnyčios tikėjimas. Labai svarbu yra turėti ne šiaip kokį nors tikėjimą, tačiau Tikėjimą, kuris veda į išganymą.

Užduoti Klausimą

Temos


...