Apie sv komunija

Paklausė Tema: Religija
Laba diena
Norejau paklausti lietuviu tauta yra katalikiska tauta taip pat kaip ir airiu, tikejimas toks pat, dievas taip pat, tai kodel lietuvoje issiskyre zmones yra laikomi nuodemingais zmonemis negali eiti nei ispazinties nei komunijos ir laikomi nuodemingais zmonemis kurie neverti buti baznycioje, o airijoje tokie zmones nera laikomi nusidejeliais ir gali eiti y baznycia , gali eiti ispazinties ir gali priimti komunija, kodel taip yra??Gal Airijos katalikai yra liberaliu paziuru, o Lietuvos ne??

Aciu uz atsakyma

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Sveiki,

Visur ta pati Katalikų Bažnyčia, o išsiskyrę žmonės nėra atstumiami ir yra sužeistos bendruomenės dalimi.

Kaip tik patariama jiems dažniau lankytis Šv. Mišiose ir priimti Šv. Komuniją dvasiniu būdu.

1391  Komunija mus tvirčiau suvienija su Kristumi. Pagrindinis Eucharistijos priėmimo komunijoje vaisius yra glaudi vienybė su Jėzumi Kristumi. Viešpats juk sako: „Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 56). Gyvenimo Kristuje pagrindas yra eucharistinis pokylis: „Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane“ (Jn 6, 57):

Kai per Viešpaties šventes tikintieji priima Sūnaus Kūną, jie vieni kitiems skelbia Gerąją Naujieną, kad jiems duotas gyvenimo laidas, kaip ir tada, kai angelas pasakė Marijai Magdalietei: „Kristus prisikėlė!“. Taip ir dabar gyvenimas ir prisikėlimas suteikiami tam, kuris priima Kristų.229

1392  Ką medžiaginis maistas duoda mūsų kūno gyvenimui, komunija nuostabiai teikia mūsų dvasiniam gyvenimui. „Šventosios Dvasios gaivinamo ir gyvenimą kuriančio“230, prisikėlusio Kristaus Kūno priėmimas palaiko, praturtina ir atnaujina per Krikštą gautą malonės gyvenimą. Kad krikščioniškasis gyvenimas augtų, jis turi būti maitinamas eucharistine komunija, mūsų kelionės duona, ligi pat mirties, kai ta duona mums bus paduota kaip viatikas.

1393  Komunija mus atskiria nuo nuodėmės. Kristaus Kūnas, kurį mes priimame komunijoje, yra „už mus atiduodamas“, ir Kraujas, kurį geriame, „yra išliejamas už daugelį nuodėmėms atleisti“. Dėl to Eucharistija negali mūsų vienyti su Kristumi, neapvalydama mūsų nuo padarytų nuodėmių ir nesaugodama nuo naujų:

Kiekvieną kartą kai tik ją priimame, skelbiame Viešpaties mirtį.231 Jeigu skelbiame mirtį, skelbiame ir nuodėmių atleidimą. Jei kiekvieną kartą, kada praliejamas kraujas, jis praliejamas nuodėmėms atleisti, tai aš turiu jį nuolat priiminėti, kad jis nuolat atleistų mano nuodėmes. Aš nuolat nusidedu – turiu nuolat turėti vaistą.232

1394  Kaip kūno maistas grąžina prarastas jėgas, taip Eucharistija stiprina meilę, kuri kasdieniame gyvenime yra linkusi silpnėti; ši atgijusi meilė naikina lengvąsias nuodėmes.233 Mums atsiduodantis Kristus gaivina mūsų meilę ir duoda mums jėgų nutraukti netvarkingą prisirišimą prie kūrinių ir įsitvirtinti Jame:

Kadangi Kristus mirė už mus iš meilės, tai, aukos metu minėdami Jo mirtį, mes Jį prašome, kad meilė būtų mums suteikta Šventosios Dvasios atėjimu; prašome nuolankiai, kad dėl tos meilės, dėl kurios Kristus panoro už mus numirti, mes taip pat, gavę Šventosios Dvasios malonę, galėtume laikyti pasaulį tartum mums nukryžiuotą, o save pačius – nukryžiuotus pasauliui. [...] Gavę meilės dovaną, mirštame nuodėmei ir gyvename Dievui.234

1395  Dėl tos meilės, kurią Eucharistija mumyse įžiebia, ji mus saugo nuo būsimų sunkių nuodėmių. Kuo labiau mes dalyvaujame Kristaus gyvenime ir kuo tvirtesnė su Juo mūsų draugystė, tuo mažesnis pavojus ją nutraukti per sunkiąją nuodėmę. Tačiau Eucharistija nėra skirta sunkiosioms nuodėmėms atleisti. Tai daro Sutaikinimo sakramentas. Tuo tarpu Eucharistija – sakramentas tų, kurie yra visiškai susivieniję su Bažnyčia.

 

 

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...