Question

Kiek privalau paklusti dvasinio palydėtojo man duotiems leidimams/draudimams, jei savo sąžine jaučiu, kad jis klysta? Tarkim, jis man liepia eiti Komunijos, bet sąžinė sako, kad esu kalta (didele nuodėme) ir pirmiau turiu atlikti išpažintį. Ar teismo dieną Dievas neklaus, kodėl nepasiklioviau savo sąžine? O gal kažkaip Bažnyčia duoda atleidimą neišpažintoms nuodėmėms, jei jos atsirado dėl klaidingo patarimo iš dvasinio palydėtojo?

Answer 1

Jūsų klausime galima pajausti Dievo baimę dėl bausmės už netyčia padarytą klaidą. Tikia baimė labai artima klaidingam patikėjimui Dievo nemeile, o tai veda į netikėjimą Dievo gailestingumu, bandymus žūtbūtinai mažiausiame dalyke nesuklysti, galiausiai arba išveda žmogų iš proto, arba nuveda į neviltį, net iki Dievo neapykantos. Taigi, Jūsų dvasios vadovas rėmėsi ne savo jausmais, kurie kiekvieną dieną ar valandą gali keistis, bet Bažnyčios dvasinio vadovavimo šimtmečių patirtimi.

Jei abejojate dvasiniais patarimais, galite paprašyti paaiškinti, kodėl būtent šitaip pataria, galite susirasti kitą dvasios vadovą, galiausiai, ir pati įvertinti jo patarimus, tik jau būtinai ne jausmais, bet žinojimu, pavyzdžiui, rimtame katekizme ar moralinės teologijos vadovėlyje pasiskaityti, kada nuodėme būna tikrai sunki.