Question

Kai mirštame, išsaugome asmenybę - atmintį, mąstymą ir t.t. Kadangi tuo metu iš mūsų būna likusi tik siela, šios mūsų savybės priklauso sielai. O kaip būna, kol mes dar gyvi? Ar mūsų asmenybė priklauso sielai, ir smegenys veikia tik kaip tarpininkas tarp sielos ir kūno, ar priklauso kūnui, o mirties metu yra "perrašoma" į sielą, ar asenybė saugoma ir ten, ir ten?

Answer 1

Yra painiavos lietuvių kalbos terminuose apibūdinti žmogų.

1. Žmogus yra kūną turinti dvasinė siela.  Be vieno ar antro nebūtų žmogaus.

2. Siela - tai žmogaus gyvybė. Pagal Aristotelį šuniukas ir medis turi siela, kol gyvena.

3. Žmogus - truputi tobulesnis už šuniuką ir turi dvasinę sielą - dvasią.

Jūs klausiate analogiją naudodamas kompiuterio diską:), aš manau žmogus daug tobulesnis ir techniškais terminais neįvardijamas. Svarbu suprasti jog kūnas ir dvasinė siela sudaro vieną žmogystę. Kitaip nelauktume kūno prikėlimo.

Žmogaus istorija kartu ir dieviška istorija, tad niekur jinai nepradings.