Aptikau klausimą (kito asmens užduotą 2011 metų liepos 8 dieną) apie Nietzsche's Dievo mirties koncepciją ir kunigo Gintaro atsakymą į jį. Todėl, jei galima, kreipiuosi būtent į kunigą Gintarą - sprendžiant iš Jūsų atsakymo, Jūs arba nesate susipažinęs su Nietzsche's filosofija, arba atsakėte labai paviršutiniškai, arba atsakėte stereotipiškai "kunigiškai", arba... Juk Nietzsche nekalbėjo apie tokią Dievo mirtį, kokią įvardinote Jūs. Jis nekalbėjo apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Jis kalbėjo apie tai, kaip žmonės patys savo elgesiu nužudė krikščioniškąjį Dievą; Dievo mirtis čia rodo vertybių nuvertėjimą, dėl ko Nietzsche vėliau kvietė žmones vertybes perkainoti, kadangi mes negyvename pagal tai, ką deklaruojame. Js kalbėjo apie tai, ką aptiko savo epochoje, - apie tai, kad žmonės, galbūt net patys to nesuvokdami, nusigręžė nuo jo, Dievu tikėdami tik tada, kai esant reikalui apsilanko Bažnyčioje, o visais kitais atvejais gyvena visiškai bedieviškai. Tad kaip pakomentuotumėte tai, kad krikščionys išklydo iš kelio ir patys nužudė savo Dievą?