Gerai, kad domitės:)
Katekizmas labai aiškiai apibrėžia
2390 Laisva sąjunga – tai vyro ir moters ryšys, apimantis ir jų lytinį suartėjimą, abiems atsisakant tą ryšį viešai įteisinti.
Apgaulinga tą ryšį vadinti „laisvąja meile“: ką gi gali reikšti meilės ryšys, kuriuo abu partneriai niekuo neįsipareigoja vienas kitam ir tuo parodo, jog jiems trūksta ir pasitikėjimo kitu žmogumi, ir savimi pačiais, ir ateitimi?
„Laisva sąjunga“ gali reikšti įvairias situacijas: konkubinatą (nesantuokinį vyro ir moters gyvenimą), apskritai santuokos nepripažinimą, nesugebėjimą laikytis ilgalaikių įsipareigojimų.142 Visos tos situacijos pažeidžia santuokos orumą, atmeta pačią šeimos idėją, sumenkina ištikimybės prasmę. Jos nesuderinamos su doriniu įstatymu: lytinis aktas yra leistinas tiktai santuokoje; šalia jos jis visada yra sunki nuodėmė, neleidžianti priimti sakramentinės komunijos.
2391 Daug kas dar tik ketinančių tuoktis šiandien reikalauja savotiškos „išbandymo teisės“. Kad ir kaip būtų tvirtas jų ketinimas susituokti, „ikisantuokiniai lytiniai santykiai nepajėgia užtikrinti visiško nuoširdumo bei ištikimybės vyro ir moters tarpusavio santykiams ir ypač apsaugoti juos nuo nepastovių nuotaikų ir įgeidžių“143. Kūnų vienybė doriniu požiūriu leistina tik tada, kai galutinai yra sukurta vyro ir moters gyvenimo bendrystė. Žmogiška meilė nepripažįsta „bandymų“. Ji reikalauja visiško ir galutinio abiejų asmenų atsidavimo vienas kitam.144
Galbūt, norėjote atsakymo į jūsų apibrėžtus punktus:) Dviejų asmenų gyvenimas kartu nesusituokus - visada pavojus jų skaistumui, kita vertus tai priklauso nuo asmenų brandos ir vertybių, bei pasiryžimo saugoti ištikimybę.
Trečias jūsų punktas - tolygus žaidimams su degtukais ir nėra realus saugant skaistumą. Ketvirtas - realistiškesnis, nes intymumui reikia dviejų žmonių.
Geriausia šiomis temomis kalbėtis ir rasti suprantanti, bei krikščioniškomis vertybėmis gyvenantį žmogų, kuris galėtų tinkamai patarti.