Sveiki,
Įdomu, kur randasi ta bažnyčia, kur nešvenčiamas susitaikinimo sakramentas? Patikinu jus - tokios nerastumėte visoje Katalikų Bažnyčioje:)
o žmonių šnekos labai blogas palydovas dvasiniame gyvenime:)
Pateiksiu pavyzdį:
Šalia manęs randasi Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas ir bažnyčioje nėra klausyklų, bet broliai mielai priima išpažinties svečių kambariuose, tik reikia paskambinti į duris ir paprašyti.
O paprastas žmogus, nuėjęs į vienuolyno bažnyčią ir neradęs klausyklos, daro išvadą, jog išpažinties sakramentas nešvenčiamas ir tokias kalbas ne iš vieno girdžiu:))
Išpažintis - tai akistata su skaudžia tiesa, kad nuolat bėgame nuo mylinčio Dievo, tad jinai visada reikalauja ryžto ir yra tik tada veiksminga, kai išgyvenamas gailestis, bei išpažįstamos nuodėmės, o tai dažnai skausminga ir nemalonu:))
O mūsų laikotarpis - malonumų vaikymosi metas, tad dažnai žmogus vengia ir stengiasi prasimanyti nebūtų dalykų, kad tik nereikėtų atsiversti ir keisti savo gyvenimo būdo.
Pasakymas: - man nereikia išpažinties - dvasinės mirties ženklas. Tokiam žmogui pirmiausia reikėtų atsivertimo ir Dievo gailestingumo prašyti.
Ir kokia dovana per išpažintį sugrįžti į Bažnyčią į santykį su Dievu, patirti jo besąlyginę meilę ir atleidimą.
Man asmeniškai, išpažintis - nuostabios Dievo sutaikinimo dovanos priėmimas ir paguodos šaltinis.
Linkėčiau autentiškumo paieškos ieškokite ir rasite:)
