Rožinis: kaip jis atsirado?

Paklausė Arnoldas Liepos 10, 2013 Tema: Malda
Kaip atsirado Rožinis?

Atsakymai: (2)

Atsakė kun. Arūnas Liepos 30, 2013

Gražus Tiberiados brolių aiškinimas:

"Rožinis, kaip ir „Sveika, Marija“ malda, susiformavo pamažu amžių bėgyje. Papasakosim paprastos maldos, praturtinusios Bažnyčios tradiciją, istoriją.

Pirmiausia naudinga priminti, kad seniausia žinoma malda Mergelei Marijai buvo atrasta ant III a. papiruso ir yra „Sub tuum praesidium“ (Tavo apgynimo šaukiamės). Prieš 30 – 40 metų ją giedodavo ar kalbėdavo lotyniškai įvairiomis progomis. Nereikėtų jos pamiršti, nes ji išreiškia krikščionių maldingumą Marijai, kuris prasidėjo jau III a.

 

Pirmoji „Sveika, Marija“ dalis

Pirmoji „Sveika, Marija“ maldos dalis pirmą kartą patvirtinta Šv. Bazilijaus (IV – V a.). Ji jungia Angelo pasveikinimą Apreiškimo dieną ir Elžbietos laiminimą Marijos apsilankymo metu „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su Tavimi!“ (Lk 1, 28); „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!” (Lk 1, 42). Vakarų liturgijoje mes ją taip pat girdime kaip aukojimo giesmę ketvirtojo Advento sekmadienio metu ir joje taip pat nepasakomas Jėzaus vardas, kurio Elžbieta iš tiesų neištaria.

 

XII a. Vakarų tikintiesiems ši malda tampa nuolat kartojama formule, išreiškiančia jų pagarbą Mergelei Marijai. Palaipsniui prie jos pridedama pabaiga, mininti Jėzaus vardą. Popiežius Urbonas IV ją patvirtino 1263 m. „ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus“.

 

Rožančiaus gimimas

Vienuolynuose, katedrose ir kolegijose liturginės valandos buvo kalbamos lotyniškai. Kai kurie broliai ir seserys arba uolūs tikintieji, kartais nemokėdavo nei skaityti, nei rašyti, todėl jie dalyvaudavo maldose kalbėdami „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. 150 psalmių skaitymą pakeisdavo 150 rožinio „Sveika, Marija“, kuris buvo vadinamas Marijos psalmynu. Rožinio karoliukai (vadinami rožėmis) surišti dešimtimis padėjo skaičiuoti ir tuo pačiu Mergelei Marijai buvo įteikiamas rožių vainikas.

 

Klauzulių naudojimas

Tuo metu, kai „Sveika, Marija“ buvo užbaigiama Jėzaus vardu, gimė klauzulių praktika, t.y. skirtingos pabaigos formulės kiekvienai rožinio dešimčiai. Jos leisdavo palaipsniui pradėti medituoti Kristaus gyvenimo slėpinius. Iki XV a. slėpinių parinkimas ir skaičius labai keitėsi. Sutinkama įvairių rinkinių su labai gražiomis formulėmis, kurių daugelis kilo kartūzų aplinkoje. Štai keletas jų skirtų Apreiškimui: „ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus, kurį, išgirdusi Angelo balsą, tu pradėjai iš Šventosios Dvasios. Aleliuja“ arba Gimimui „ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus, kurį tu maitinai savo pienu. Aleliuja“ (Šv. Dominyko Pruso rožinis, XV a. pabaiga).; mirčiai ant kryžiaus „tavo įsčių vaisius Jėzus, iš kurio perverto šono ištryško kraujas ir vanduo; kad ir mes būtume išgelbėti per Jo kraują ir galėtume rasti priebėgą Jo žaizdose“; vyniojimui į drobules „Jėzus, kuris tris dienas norėjo ilsėtis kape, kad mus įvyniotų į savo širdies tylą ir sąžinės ramybę“; Sekminėms „Jėzus, kuris savo mokinius pripildė Šventosios Dvasios dovanomis, kad ir mus pripildytų meilės ugnies, pagarbios baimės, pažinimo ir stiprybės dvasios“ (XVI a. pradžios klauzulės).

 

Nuolatinis, tarsi litanijos „Sveika, Marija“ maldos kartojimas yra atgręžtas į Kristaus šlovinimą ir kontempliaciją, priklausomai nuo to, koks slėpinys yra medituojamas, kartais malda pratęsiama maldavimu. Šv. Dominykas Prusas per savo raštus išpopuliarino šį būdą medituoti Jėzaus gyvenimą tarp „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“ maldų."

 

t. Jean – Marie Baguenard – vertimas iš prancūzu kalbos

Atsakė kun. Arūnas Liepos 30, 2013

Antroji „Sveika, Marija“ dalis

Antroji šios maldos dalis aptinkama XV a. Tikėtina, kad ji taipogi atsirado kartūnų aplinkoje. Seniausias jos variantas randamas 1493 m. angliškame rankraštyje. Tuo pat metu domininkonas Alanas iš Roche, kartūnų draugas, išvysto kolektyvinį rožinio maldos naudojimą. 1470 m. jis suorganizuoja pirmąją Mergelės Marijos broliją.

 

Pamažu klauzulių, kurios atsirado, kad būtų pagilinta kontempliacija bei siekiant suderinti intencijas su žodžiais, naudojimas išnyksta dėl per didelės apimties, kuri atsirado kalbant dviejų dalių „Sveika, Marija“ maldą. Jos išliko kai kuriose Rytų šalyse iki mūsų dienų ir Šv. Louis – Marie Grignion de Monfort (1673 – 1716), didysis rožinio apaštalas pasiūlė Skausmingųjų slėpinių sąrašą: „Jėzus agonijoje...“, „nuplaktas Jėzus“, „Jėzus apvainikuotas erškėčiais“, „Jėzus, nešantis savo kryžių“, „Jėzus nukryžiuojamas“ (Šv. Louis – Marie Grignion de Monfort „Le SECRET admirable du tre saint Rosaire“).

 

Trys slėpinių dalys

Šv. Dominykas ir jo širmieji mokiniai yra šiek tiek atsakingi už rožinio maldos išpopuliarinimą. Tačiau lemiamą vaidmenį suvaidino ir vienuoliai cisternai, kurių vienuolynuose buvo ypač gausu beraščių brolių. Tačiau oficialiai rožinio maldą su trimis slėpinių dalimis (džiaugsmingosios, skausmingosios ir garbingosios) patvirtino Popiežius Pijus V. Dalis slėpinių, kurie buvo medituoti XIV – XV a., nebuvo išlaikyti.

 

Evangelijos širdis

Slėpinių suskirstymas į tris dalis ne tik atitinka chronologinę tvarką, bet kartu pažymi svarbiausias Jėzaus gyvenimo momentus bei slėpinius: „Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį (I). Vėl palieku pasaulį (II) ir grįžtu pas Tėvą (III)“ (Jn 16, 28). Jis taip pat atspindi pirmąjį tikėjimo išpažinimą: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį, apiplėšė pats save priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones (I); ...jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (II); todėl ir Dievas jį išaukštino... Jėzus Kristus yra Viešpats Dievo Tėvo šlovei (III) (Fil 2, 6 – 11)“.

 

Jonas Paulius II nenorėjo sujaukti šios struktūros, kuri atitinka Velykų slėpinį, tačiau jis protingai pasiūlė įterpti Šviesos slėpinius tarp pirmos ir antros dalies. Paulius VI jau buvo atvėręs duris šia kryptimi (Marialis cultus, Nr. 55).

 

Bendrystėje su Jėzumi

Šis greitas skrydis virš „Sveika, Marija“ maldos atsiradimo mums atskleidžia, kad šios maldos pabaiga ir viršūnė yra Jėzaus vardas, kuris ilgą laiką buvo paskutiniu maldos žodžiu. Rožinio tikslas – per angelo pasveikinimą mus suvienyti su Išgelbėtoju, Kristumi. Visos Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II pastangos buvo skirtos rožinį, paskutiniaisiais metais susikoncentravusį tik į Mariją, padaryti kristologiniu rožiniu, Įsikūnijimo ir Velykų slėpinio centru, kur Marija, kaip Dievo tarnaitė, tikinčiųjų modelis ir dvasinė savo mokinių motina.

 

Meilė nepavargsta

Jonas Paulius II, kaip Paulius VI, neatmeta automatiško recitavimo pavojaus. Tačiau, jei Jėzaus vardas ir tiesų yra maldos „Sveika, Marija“ gravitacijos centras ir jei šis recitavimas kiekvieno rožinio dešimtuko pradžioje yra palydimas slėpinio pasakymu ir net atitinkama Biblijos ištrauka ir trumpu tylos momentu, jis tampa „meilės, nuolatos atsigręžiančios į mylimą asmenį su tokiu įkarščiu, kuris visuomet panašus dėl savo apraiškų, bet visuomet naujas dėl jį įkvepiančio jausmo“ (RVM Nr. 26), išraiška.

 

Melstis Evangeliją su Marija

Tokiu būdu ši nuolat pasikartojanti malda gali tapti bendrystės su Kristumi, jo veido kontempliacijos malda, kuri mus išmoko surasti poilsį Jėzaus varde (Mt 11, 29).

 

Ji leidžia mums melstis Evangeliją kartu su Marija, kuri „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Rožinis – Evangelijos apmąstymas, ypatingai tokiu laikotarpiu, kai mums palikta tokia didelė laisvė. „Melstis rožinį – tai ne kas kita, kaip kartu su Marija kontempliuoti Jėzaus veidą“ (RVM Nr. 3)."

t. Jean – Marie Baguenard – vertimas iš prancūzu kalbos

Užduoti Klausimą

Temos


...