Antroji „Sveika, Marija“ dalis
Antroji šios maldos dalis aptinkama XV a. Tikėtina, kad ji taipogi atsirado kartūnų aplinkoje. Seniausias jos variantas randamas 1493 m. angliškame rankraštyje. Tuo pat metu domininkonas Alanas iš Roche, kartūnų draugas, išvysto kolektyvinį rožinio maldos naudojimą. 1470 m. jis suorganizuoja pirmąją Mergelės Marijos broliją.
Pamažu klauzulių, kurios atsirado, kad būtų pagilinta kontempliacija bei siekiant suderinti intencijas su žodžiais, naudojimas išnyksta dėl per didelės apimties, kuri atsirado kalbant dviejų dalių „Sveika, Marija“ maldą. Jos išliko kai kuriose Rytų šalyse iki mūsų dienų ir Šv. Louis – Marie Grignion de Monfort (1673 – 1716), didysis rožinio apaštalas pasiūlė Skausmingųjų slėpinių sąrašą: „Jėzus agonijoje...“, „nuplaktas Jėzus“, „Jėzus apvainikuotas erškėčiais“, „Jėzus, nešantis savo kryžių“, „Jėzus nukryžiuojamas“ (Šv. Louis – Marie Grignion de Monfort „Le SECRET admirable du tre saint Rosaire“).
Trys slėpinių dalys
Šv. Dominykas ir jo širmieji mokiniai yra šiek tiek atsakingi už rožinio maldos išpopuliarinimą. Tačiau lemiamą vaidmenį suvaidino ir vienuoliai cisternai, kurių vienuolynuose buvo ypač gausu beraščių brolių. Tačiau oficialiai rožinio maldą su trimis slėpinių dalimis (džiaugsmingosios, skausmingosios ir garbingosios) patvirtino Popiežius Pijus V. Dalis slėpinių, kurie buvo medituoti XIV – XV a., nebuvo išlaikyti.
Evangelijos širdis
Slėpinių suskirstymas į tris dalis ne tik atitinka chronologinę tvarką, bet kartu pažymi svarbiausias Jėzaus gyvenimo momentus bei slėpinius: „Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį (I). Vėl palieku pasaulį (II) ir grįžtu pas Tėvą (III)“ (Jn 16, 28). Jis taip pat atspindi pirmąjį tikėjimo išpažinimą: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį, apiplėšė pats save priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones (I); ...jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (II); todėl ir Dievas jį išaukštino... Jėzus Kristus yra Viešpats Dievo Tėvo šlovei (III) (Fil 2, 6 – 11)“.
Jonas Paulius II nenorėjo sujaukti šios struktūros, kuri atitinka Velykų slėpinį, tačiau jis protingai pasiūlė įterpti Šviesos slėpinius tarp pirmos ir antros dalies. Paulius VI jau buvo atvėręs duris šia kryptimi (Marialis cultus, Nr. 55).
Bendrystėje su Jėzumi
Šis greitas skrydis virš „Sveika, Marija“ maldos atsiradimo mums atskleidžia, kad šios maldos pabaiga ir viršūnė yra Jėzaus vardas, kuris ilgą laiką buvo paskutiniu maldos žodžiu. Rožinio tikslas – per angelo pasveikinimą mus suvienyti su Išgelbėtoju, Kristumi. Visos Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II pastangos buvo skirtos rožinį, paskutiniaisiais metais susikoncentravusį tik į Mariją, padaryti kristologiniu rožiniu, Įsikūnijimo ir Velykų slėpinio centru, kur Marija, kaip Dievo tarnaitė, tikinčiųjų modelis ir dvasinė savo mokinių motina.
Meilė nepavargsta
Jonas Paulius II, kaip Paulius VI, neatmeta automatiško recitavimo pavojaus. Tačiau, jei Jėzaus vardas ir tiesų yra maldos „Sveika, Marija“ gravitacijos centras ir jei šis recitavimas kiekvieno rožinio dešimtuko pradžioje yra palydimas slėpinio pasakymu ir net atitinkama Biblijos ištrauka ir trumpu tylos momentu, jis tampa „meilės, nuolatos atsigręžiančios į mylimą asmenį su tokiu įkarščiu, kuris visuomet panašus dėl savo apraiškų, bet visuomet naujas dėl jį įkvepiančio jausmo“ (RVM Nr. 26), išraiška.
Melstis Evangeliją su Marija
Tokiu būdu ši nuolat pasikartojanti malda gali tapti bendrystės su Kristumi, jo veido kontempliacijos malda, kuri mus išmoko surasti poilsį Jėzaus varde (Mt 11, 29).
Ji leidžia mums melstis Evangeliją kartu su Marija, kuri „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Rožinis – Evangelijos apmąstymas, ypatingai tokiu laikotarpiu, kai mums palikta tokia didelė laisvė. „Melstis rožinį – tai ne kas kita, kaip kartu su Marija kontempliuoti Jėzaus veidą“ (RVM Nr. 3)."
t. Jean – Marie Baguenard – vertimas iš prancūzu kalbos