Question

Are kreacionizmas ir intelektualus dizainas suderinamas su romos kataliku baznycios tykejimu?

Answer 1

Kažkas mėgsta trolius? Aš labiau mėgstu kalambūrus su Gogal mogal:)

Apaštalas Paulius taikliai 1 Laiške Korintiečiams 1 skyriuje sako:

^"17 Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius neliktų be galios.¹⁸ Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. ¹⁹ Juk parašyta:

Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį,

niekais paversiu gudriųjų gudrybę.

²⁰ Kur išminčius? kur Rašto aiškintojas? kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? ²¹ O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. ²² Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, ²³ o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. ²⁴ Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. ²⁵ Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones."

Answer 2

Katekizmas:

Tikėjimas ir protas

156  Tikėjimo motyvas nėra tai, kad apreikštosios tiesos atrodo tikros ir suprantamos mūsų prigimto proto šviesoje. Mes tikime „dėl Dievo, kuris apreiškia ir negali nei pats klysti, nei mūsų klaidinti, autoriteto.“²⁰„Vis dėlto, kad mūsų tikėjimo klusnumas neprieštarautų protui, Dievas panoro vidinę Šventosios Dvasios pagalbą susieti su išoriniais Jo Apreiškimo įrodymais.“²¹ Dėl to Kristaus ir šventųjų stebuklai,²² pranašystės ir Bažnyčios plitimas bei šventumas, jos vaisinga veikla ir stabilumas „yra kiekvienam protui priimtini tikri Apreiškimo ženklai“,²³ tikėtinumo motyvai, kurie rodo, kad tikėjimo pritarimas „jokiu būdu nėra akla sielos pastanga“.²⁴

157  Tikėjimas yra tikras, daug tikresnis negu visoks žmogiškas pažinimas, nes remiasi paties Dievo, kuris negali meluoti, žodžiu. Be abejonės, apreikštosios tiesos žmogaus protui ir patirčiai gali atrodyti neaiškios, tačiau „dieviškosios šviesos teikiamas tikrumas yra didesnis negu tas, kurį duoda prigimto proto šviesa“²⁵„Dešimt tūkstančių sunkumų nesudaro net vienos abejonės.“²⁶

158  „Tikėjimas nori būti suprastas.“²⁷ Tikėjimui būdinga tai, kad tikintysis nori geriau pažinti Tą, kurį įtikėjo, ir geriau suprasti, ką Jis yra apreiškęs; gilesnis pažinimas savo ruožtu stiprina tikėjimą, vis labiau apimtą meilės. Tikėjimo malonė atveria „širdies akis“ (Ef 1, 18), kad gyvai suvoktų Apreiškimo turinį, tai yra visa, kas apima Dievo planą, tikėjimo paslaptis, jų tarpusavio ryšį ir ryšį su apreikštosios paslapties centru, Kristumi. O „kad Apreiškimo pažinimas taptų vis gilesnis, Šventoji Dvasia nuolat tobulina tikėjimą savo dovanomis“.²⁸ Kaip sako šv. Augustinas,²⁹„tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau“.

159  Tikėjimas ir mokslas. „Nors tikėjimas ir viršija protą, bet tarp jų niekada negali būti tikro nesutarimo, kadangi tas pats Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir įdiegia tikėjimą, žmogaus dvasiai yra davęs ir proto šviesą; o nei pats Dievas negali savęs neigti, nei tiesa prieštarauti tiesai.“³⁰ „Todėl visų mokslo dalykų metodiniai tyrinėjimai, vykdomi tikrai moksliškai ir laikantis moralinių normų, niekuomet neprieštarauja tikėjimui, nes ir pasaulietiški, ir tikėjimo dalykai yra kilę iš to paties Dievo. Dar daugiau: tą, kuris mėgina nuolankiai ir ištvermingai gilintis į daiktų paslaptis, jam nežinant, tarsi už rankos veda Dievas, palaikantis visus daiktus ir darantis, kad jie būtų tai, kas yra.“³¹