Garbė Jėzui Kristui.
Esu jauna, tikinti studentė. Galbūt kitokia nei visi, nes nemėgstu alkoholio, cigarečių, narkotikų, klubų, vakarėlių ir panašiai, bet, jaučiu ir žinau, kad nešioju su savim nuodėmę. Esu nebeskaisti... Meldžiuosi Dievui ir Švč. Mergelei Marijai, gailiuosi, dėl savo tokio poelgio, suprantu, kad nieko nepakeisiu. Man labai gėda, kad esu tokia, juk suprantu, kad ateitį bus vestuvės, turėsiu kunigui atlikti išpažinti ir pasakyti visą tai, man įdomu kaip kunigai į tai reaguoja? Ar nebus taip, kad po išpažinties reikės išeiti ašarotom akim iš bažnyčios ir daugiau iš gėdos nebegalėsiu ten užeiti...?