Question

Ar ateizmą galima laikyti tikėjimu? O agnosticizmą?

Answer 1

Keistas klausimas, bet suprantu -madinga iškreipti žodžių prasmes, kontekstus. Krikščionims tikėti, tai patikėti žinia apie Jėzų Kristu. Tada širdimi priimtas tikėjimas Jėzumi Kristumi veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. (Rom)

Katekizmas:

35  Žmogaus galios leidžia jam pažinti asmeninio Dievo buvimą. Tačiau kad žmogus galėtų artimai su Juo bendrauti, Dievas panorėjo jam apsireikšti ir suteikti malonę šį apreiškimą priimti tikėjimu. Vis dėlto ir Dievo buvimo įrodymai gali nuteikti tikėti ir padėti suprasti, kad tikėjimas neprieštarauja žmogaus protui.

 

Answer 2

Ateizmas yra tikėjimas, kad Dievo nėra.

Answer 3

Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie ateizmą ir agnosticizmą:

ATEIZMAS

2123  „Daugelis mūsų amžininkų visiškai nepastebi glaudaus ir gyvybiškai svarbaus ryšio su Dievu arba atvirai jį atmeta; todėl ateizmą reikia laikyti viena rimčiausių šiuolaikinių problemų.“⁵³

2124  Ateizmo sąvoka apima labai įvairius reiškinius. Dažnai jo forma yra praktinis materializmas, kuris savo poreikius ir siekius apriboja erdve ir laiku. Ateistinis humanizmas laikosi klaidingo požiūrio, kad „žmogus yra pats sau tikslas, jis vienintelis kuria ir lemia savo istoriją“⁵⁴. Kita nūdienio ateizmo forma tikisi, kad žmogų išvaduos ekonominis ir socialinis išsivadavimas, o jam esą „stengiasi priešintis religija pačia savo prigimtimi, kadangi, žadindama būsimo ir prasimanyto būsimo gyvenimo viltį, atitraukia žmogų nuo žemiškosios bendruomenės kūrimo“⁵⁵.

2125  Neigdamas Dievo buvimą arba jo nepripažindamas, ateizmas yra prieš religingumo dorybę nukreipta nuodėmė.⁵⁶Pakaltinamumas dėl tos klaidos gali labai sumažėti žiūrint, ko ja siekiama ir kokiomis aplinkybėmis tai daroma. Ateizmui atsirasti ir plisti „nemaža dalimi gali turėti įtakos ir tikintieji: nesirūpindami religiniu auklėjimu, nevykusiu tikėjimo aiškinimu arba savo religinio, dorinio bei visuomeninio gyvenimo trūkumais jie labiau uždengia, negu parodo tikrąjį Dievo ir religijos veidą“⁵⁷.

2126  Ateizmas dažnai remiasi klaidinga žmogaus autonomijos samprata, kuria siekiama atsiriboti nuo bet kokios priklausomybės Dievui.⁵⁸ Tačiau „Dievo pripažinimas jokiu būdu nemenkina žmogaus orumo, nes pats Dievas tą orumą pagrindžia ir atbaigia.“⁵⁹ Bažnyčia žino, „kad tai, ką ji skelbia, atitinka slapčiausius žmogaus širdies troškimus“⁶⁰.

AGNOSTICIZMAS

2127  Agnosticizmo formos yra įvairios. Kai kuriais atvejais agnostikas neneigia Dievo, net tvirtina, jog turi egzistuoti transcendentinė būtis, kuri tačiau nei pati negali apsireikšti, nei kas kitas negali ką nors apie ją pasakyti. Kitais atvejais agnostikas visai nekalba apie Dievo buvimą, nes esą neįmanoma to įrodyti, vadinasi, nei teigti, nei neigti.

2128  Agnosticizmas kartais gali imtis tam tikrų Dievo paieškų, bet lygiai taip pat būti Jam abejingas, vengti klausimo apie galutinę tikrovę ir pasižymėti sąžinės nejautrumu. Labai dažnai agnosticizmas sutampa su praktiniu ateizmu.