Garbė Jėzui Kristui! Kaip gyventi tarp netikinčiųjų, jei pati jaučiu didelę trauką tikėjimui? Jeigu šeimoje yra labai pasyvus tikėjimas. O draugų terpėje jo išvis nėra, netgi tikėjimas yra pašiepiamas. Kadangi niekina mano religiją, jaučiuosi niekinama ir aš. Kaip tada neslopinti savo tikėjimo? Nes toks gyvenimo būdas yra ypač sunkus, jaučiuos lyg turėdama du gyvenimus- vieną vienatvę tikėjimo keliu, o kitą apsuptą draugų,šeimos, tačiau be menkiausios tikėjimo vilties. Domėjausi ir skaičiau Šv. Raštą šia tema. Bet labiau reiktų gyvenimiško,tikslesnio ir paprastesnio atsakymo. Nuoširdžiai dėkoju. +:)