"Ilgiausių metų" nėra religinė giesmė, tačiau pilnai atitinka krikščionišką dvasią. Gyvenimas yra nuostabi Dievo dovana.
"geriau nei pas Dievą, niekur nebus" - nereikia žudytis, mes jau šiandien galime būti su Dievu, džiaugtis jo artumoje, jei pažįstame jo Dvasią ir ja gyvename. Dievo Dvasia kviečia kurti gėrį ir dovanoti, dovanai dalinti kitiems, kaip Tėvas, kaip Kristus, dovanoti pažinimą, viltį ir šviesą, kaip Šventoji Dvasia. Tai darydamas, žmogus atranda pats save, atskleidžia savo žmogiškumo esmę, juk sakydami "būk žmogus" kaip tik ir prašome gerumo dovanos.
Gyvenimo džiaugsmas pajaučiamas Dievo Dvasioje gyvenant žmogiškumu, o svetimą, nežmogišką, ne meilės gyvenimą gyvendamas žmogus negali būti laimingas. Taigi, bėgti reikia ne nuo gyvenimo, o nuo užsisklendimo savo egoizme ir puikybėje.